„Įsakymas yra jau įsigaliojęs, o įsakymas yra priimtas 2003 metais, buvo labai ilgas laiko tarpas, per kurį buvo galima tikrai vaistinėms susitvarkyti, jos tą yra padariusios, aš neturiu nė vieno nusiskundimo ar skundo – nei iš vaistinių asociacijų, kurios atstovauja ir vaistinių tinklams, kad dėl šito įsakymo kažkur būtų ar uždarytos vaistinės, ar labai smarkiai nukentėjo kažkas, ar atleido vaistinių darbuotojus, ar žmonėms tapo nebeprieinamos vaistinės“, – BNS teigė J.Požela.
Vaistinių plotas reglamentuojamas siekiant, kad jos nebūtų tik vaistų prekybos vieta.
Anot jo, vaistinių plotas reglamentuojamas siekiant, kad jos nebūtų tik vaistų prekybos vieta.
„Vaistinės yra specifinės vietos, mes negalime padaryti kioskais vaistinių, kur žmogus ateina ir prie langelio nusiperka vaistus. Vaistininkas turi suteikti konsultacijas žmogui, yra Farmacinės rūpybos įstatymas, pagal kurį mes dar labiau išplečiame galimą paslaugų spektrą, kuris yra suteikiamas vaistinėse, taip kad visiškai natūralu, jog turi būti reglamentuotas ir plotas“, – aiškino ministras.
Konkurencijos taryba sausio pabaigoje sukritikavo nuo 2016-ųjų įsigaliojusią tvarką, kuri numato, kad minimalus vaistinių plotas turi būti 60 kv. metrų. Sveikatos apsaugos ministerija nustatė, kad nuo šių metų sausio bendras vaistinės mieste patalpų plotas turi būti bent 60 kv. metrų, o labdaros vaistinės – 30 kv. metrų.
Kovo pradžioje po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas teigė, kad dėl vaistinių ploto ribojimo kai kurioms vaistinėms teko pasitraukti iš rinkos. Anot jo, Sveikatos apsaugos ministerijos atvejis yra blogo reguliavimo pavyzdys, kuriam taryba ketina priešintis.
Kovo pabaigoje Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas BNS teigė, kad taryba viliasi, jog ministerija panaikins minėtą įsakymą. Jis tuomet teigė nenorintis spekuliuoti, ar taryba galėtų pradėti tyrimą dėl ministerijos sprendimo.
