Jis parengė ir Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo tai numatančią Seimo statuto pataisą.
Pagal ją, „vykstant Seimo posėdžiui Seimo nariai privalo dėmesingai sekti posėdžių turinį, nesikalbėti tarpusavyje, nekalbėti mobiliaisiais telefonais, nevaikščioti posėdžių salėje, netriukšmauti“.
Tame pačiame straipsnyje priminta ir būtinybė parlamentarui nusišalinti nuo klausimo svarstymo, jeigu dėl to gali kilti interesų konfliktas.
Seimo statutas turi įstatymo galią.
Už minėtų reikalavimų nesilaikymą posėdžio pirmininkas galės Seimo narį įspėti žodžiu.
J.Razma tvirtina, kad parengti tokią statuto pataisą jį paskatino labai žemi Seimo reitingai.
„Tarp esminių priežasčių, apsprendžiančių neigiamus visuomenės vertinimus, būtina paminėti ir vaizdą, kurį žmonės mato stebėdami Seimo posėdį televizijos ekrane ar atvykę į ekskursiją į Seimą. Labiau chaotiško vaizdo turbūt neįmanoma pamatyti jokios kitos Lietuvos kolektyvinės institucijos darbe: beveik niekas nesiklauso pranešėjo, Seimo nariai tarpusavyje garsiai kalbasi, kalba mobiliaisiais telefonais, netvarkingai vaikšto posėdžių salėje, būriuojasi ir kalbasi posėdžių salės gale. Atėjus balsavimo momentui visi karštligiškai puola į sėdimas vietas, aplinkinių klausdami už ką ir kaip balsuoti“, – Seimo posėdžių vaizdą aiškinamajame projekto rašte piešia konservatorius.
Jo teigimu, pirmosiose Seimo kadencijose tokio chaoso nebuvo.
„Pavyzdžiui, 1996 – 2000 metų kadencijoje, kai buvau Seimo kancleriu, buvo pavykę pasiekti, kad Seimo posėdžių salėje būtų uždrausta kalbėti tuomet sparčiai plintančiais mobiliaisiais telefonais“, – tvirtina J.Razma.
Politiko teigimu, netrukus prasidėsianti nauja Seimo kadencija yra gera proga pradėti keisti parlamento darbo tradicijas.
