Aukštojo mokslo reforma ėmė strigti po to, kai jos planą Vyriausybė pateikė Seimui. Įvairūs parlamentarai ėmė atstovauti jungtis nenorinčioms aukštosioms mokykloms, o pirmuoju smuiku šiame procese griežia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša bei Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jie abu stengiasi, kad išliktų Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir jam nereikėtų įsilieti į plačios aprėpties universitetą Kaune, kurį planavo aukštojo mokslo reformą rengusi darbo grupė.
„Nebūtų per stipru, jei pasakyčiau, kad mano galva, tikrai nėra didelio skirtumo, kaip konkrečiai vyks tinklo optimizavimas, nors būtent jis viešojoje erdvėje eskaluojamas labiausiai. Vienareikšmiškai esame atviri, pasirengę išklausyti visas nuomones, leistis į dialogą ir ieškoti tokio tinklinio sprendimo, kuris būtų efektyviausias ir orientuotas į kokybinius pokyčius“, – trečiadienį išplatintame pranešime cituojama švietimo ir mokslo ministrė.
Ragina Seimą greičiau apsispręsti
J.Petrauskienės teigimu, universitetų pertvarka užims laiko.
„Kaune turime 5 universitetus, dalis jų yra specializuoti ir dideli, ir maži (...) Vyksta diskusija, kaip universitetai galėtų jungtis prasmingiausiai, reikia rasti prasmingiausius sprendimus, siekiant vengti dubliavimo ir potencialo išskaidymo. Kad susijungimas vestų į kokybę. Taip, universitetai patys teikia siūlymus, jie turi būti atidžiai vertinami, kiek tai atitinka valstybės, regiono, verslo poreikius (...) Šiame dialoge tarp universitetų siūlymų ir viešojo intereso ir turi būti rasti sprendimai“, – sakė ji.
Ministrė vylėsi, kad sprendimas dėl to, kaip universitetai turi jungtis, Seime bus rastas dar pavasario sesijoje. Ji truks iki birželio 30 dienos.
Švietimo ir mokslo ministrė sakė, kad per vasarą ketinama pakeisti aukštųjų mokyklų finansavimo tvarką.
Trečiadienį žurnalistams reformos metu ketinamus pasiekti pokyčius pristačiusi ministrė akcentavo, jog planuojama, kad aukštosios mokyklos bus finansuojamos sutarčių su valstybe pagrindu pagal pasiektus rezultatus – kvalifikuotus absolventus, mokslo pasiekimus ir taikomuosius darbus.
„Sutartys su aukštosiomis mokyklomis orientuotų aukštųjų mokyklų finansavimą į kokybę. Jeigu dabar finansavimą lemia ateinančių studentų skaičius, tai (...) siūlome įvesti sutartis su aukštosiomis mokyklomis, kuri būtų numatyti tam tikri rodikliai, kurių universitetas kelių metų bėgyje siekia, ir tai yra finansavimo pagrindas, Rodikliai yra įvairūs, dėliojame šią sistemą“, – sakė ji.
Ministrė teigė, kad finansavimas bus skiriamas atsižvelgiant į absolventų įsidarbinimą, mokslinių tyrimų kokybę, tarptautiškumo rodiklius.
Viceministras Giedrius Viliūnas žurnalistams sakė, kad visi sprendimai turi būti atliekami lygiagrečiai – Seimas priima sprendimą dėl jungimo, ŠMM tuo pat metu atlieka studijų programų optimizavimą.
„Ir po metų, kitame priėmime, mes jau startuojame naujoje sistemoje. Tie dalykai neturi prasilenkti, todėl labai svarbu, kad Seimas dabar priimtų sprendimą ir mes nepavėluotume“, – sakė jis.
Siekia sugrąžinti vertę diplomui
Vienareikšmiškai esame atviri, pasirengę išklausyti visas nuomones, leistis į dialogą ir ieškoti tokio tinklinio sprendimo.
Ji pabrėžė, kad reforma yra orientuota tik į tai, kad aukštojo mokslo diplomui būtų sugrąžinta vertė.
„Nuogąstavimai ir paskubomis kurpiami alternatyvūs planai signalizuoja dalies visuomenės nepasitikėjimą ir baimę. Labai natūralus jausmas, tačiau jis kyla tada, kai suvokiama, kad kelio atgal nebėra“, – pranešime teigia ministrė.
Ji teigė, kad planuojamų pokyčių analizė viešojoje erdvėje susitelkė ties forma, o ne turiniu, signalizuoja iki galo nesuvoktą aukštojo mokslo padėties rimtumą.Vardijo, ką duos reforma
Anot ministrės, ne tas klausimas, kiek universitetų liks, yra svarbiausias, kalbant apie aukštojo mokslo kokybę. „Pertvarka, kuri numatoma, pirmiausiai yra siekis sustiprinti universitetus ir aukštąjį mokslą“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė ministrė.
Pasak J.Petrauskienės, dabar mokslo potencialas yra išsklaidytas. Pavyzdžiui, Kaune yra 23 ekonomikos krypties sturių programos – daug dirba dėstytojų, studentų. „Pasižiūrėjus į realybę, kas trečia programa priima iki 10 studentų“, – pabrėžė ministrė. Tuo metu dėstytojai, anot jos, turi didelį dėstymo krūvį, todėl moksliniams tyrimams lieka mažai erdvės ir laiko.
Ministrė vardijo dabartines sistemos bėdas: dėstytojams ir mokslininkams mokami atlyginimai neužtikrina oraus gyvenimo – jie keturis kartus mažesni, nei Europos universitetuose, tik pusė universitetų bakalaurų dirba aukštos kvalifikacijos darbą, o gabiausi studentai renkasi užsienio universitetus.
Per ekonominę krizę, anot ministrės, labiausiai kentėjo mokslo sistema ir mokslui skiriamas finansavimas dabar kelis kartus mažesnis, lyginant su ES vidurkiu. „Reforma ir yra tam, kad atlieptų šią situaciją“, – pridūrė ji.
Dabar, pasak ministrės, aukštųjų mokyklų turtas naudojamas netinkamai, o optimizavimo metu atsiradusios lėšos galėtų būti nukreipiamos studentų miestelių sutvarkymui.
Viceministras Giedrius Viliūnas sakė, kad pedagogų rengimas yra išsklaidytas per aukštąsias mokyklas. „Dabar pedagogus rengiančios programos nerezultatyvios“, – sakė jis. Pavyzdžiui, fizinio lavinimo, šokio pedagogų rengiama daug, nors poreikio nėra, tuo metu, pavyzdžiui, chemijos mokytojų trūksta, tačiau ši specialybė nėra patraukli.
Seime atsirado savi siūlymai
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiai, tarp jų S.Skvernelis, Ramūnas Karbauskis, praėjusį trečiadienį Seime registravo naują pasiūlymą dėl universitetų tinklo optimizavimo.
Pagal šį siūlymą, šalyje veiktų po klasikinį universitetą Vilniuje ir Kaune, taip pat šiuose miestuose galėtų veikti technologinių, sveikatos mokslų universitetai, Šiaulių ir Klaipėdos universitetai taptų padaliniais.
Vyriausybės Seimui tvirtinti plane konkrečiai nurodoma, kaip universitetai turėtų jungtis. Pagal šį planą, sostinėje turėtų veikti klasikinis Vilniaus universitetas ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kaune – Kauno universitetas, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetus, prie jo turėtų būti prijungtas ir Vilniuje veikiantis Lietuvos edukologijos universitetas.
Taip pat Kaune turėjo likti vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų. Premjeras S.Skvernelis Žinių radijui ketvirtadienį sakė, kad nauji siūlymai „visiškai atitinka Vyriausybės pateiktą nutarimą, tik išbraukiami pavadinimai, sukėlę daugiausiai aistrų“.
