15min.lt duomenimis, ties Nigerijos krantais piratų atakuotas krovininis laivas gabeno žuvį. Kai kurie įgulos nariai išvakarėse buvo susisiekę su artimaisiais Lietuvoje, giminaičiai žinojo, kad laivas turi įplaukti į Nigerijos uostą. Antradienį apskriejo žinia apie piratų pagrobtus jūrininkus.
Vieno laive esančio klaipėdiečio sesuo „Facebook“ netruko pasidalinti graudžia žinute, jog vos tramdo ašaras. Mergina manė, kad pagrobtas jos 22-ejų metų brolis, tačiau paaiškėjo, kad įkaitais tapo kiti jūrininkai. Su žiniasklaida bendrauti įgulos artimieji kol kas nelinkę, viliasi, kad ši nemaloni istorija bus išnarpliota be didelio viešumo. Mergina pasakojo, kad brolis prieš mėnesį turėjo grįžti namo, tačiau sutartis buvo pratęsta dar 30 dienų.
Bendrovė „Baltlanta“, įdarbinusi jūrininkus ispanams priklausančiame laive, kol kas nuo komentarų susilaiko. Turimą informaciją bendrovė perdavė Valstybės saugumo departamentui.
Lietuvos jūrininkų sąjunga taip pat neturi, ką pasakyti, mat informacijos tiesiog neturi ir patys jos ieško.
„Vyriausybė turi kelti klausimą, kad jūrininkai būtų išvaduoti ir jų neparsivežtume karstuose. Ačiū Dievui, iki šiol jūrininkai tokiais atvejais buvo išvaduoti ar išpirkti, čia jau ne mūsų reikalas, kaip tai padaroma“, – kalbėjo sąjungos pirmininkas Petras Bekėža.
Samdo apsaugą
Devynerius metus laivuose besidarbuojantis jūrininkas A.Selezniovas taip pat yra plaukęs nesaugiais vandenimis ties Afrika. Jam teko matyti piratų laivus, tačiau akistatos išvengti, laimei, pavyko.
Mes laive nieko, išskyrus vandens žarnas, neturime, ką mes su tuo vandeniu prieš ginklus.
„Man realiai neteko susidurti, tačiau buvo keli atvejai, kai kažkokie kateriukai artėjo. Vienąkart su tokia situacija susidūrėm: kažkokius kateriukus pamatėme radaruose, žiūronuose, tačiau vos ėjo įžiūrėti. Buvo pranešta kariškiams, kurie saugojo mūsų laivą. Jų keturi žmonės, su ginkluote, liemenėmis, šalmais, išėjo nuo tiltelio į atvirą platformą, pašaudė į orą. Radare pamatėme, kaip taikiniai apsisuko ir nuplaukė. Įspėjamieji šūviai pagąsdino, suprato, kad įgula apsaugota“, – prisiminė A.Selezniovas.
Pasak jo, dauguma didelių kompanijų, plaukiančių nesaugiuose regionuose ties Somaliu, Nigerija, samdo ginkluotą apsaugą. Kariškiai įsipareigoja laivą saugoti, kol šis praplauks nesaugius vandenis.
Tačiau apsaugą samdo ne visi. Yra kompanijų, kurios tiesiog taupo, rizikuodamos pasiūlo jūrininkams didesnį atlygį. Per dieną jie gali uždirbti 300-500 eurų daugiau ir susigundo rizikuoti.
Ar prireikia apsaugos, priklauso ir nuo laivo, jo grimzlės, borto aukščio. Jei bortas aukštas, prilygstantis devynių aukštų namui, su virve piratams į jį įlipti nelabai ir pavyktų.
Turi slėptuves
Jūrininkas pasakojo, jog priklausomai nuo kompanijos laivuose, prieš įplaukiant į tokius regionus, pravedama instrukcija, kaip elgtis. Kursus jūrininkai išklauso ir sausumoje.
„Kiekvienas žino, kokios jo pareigos – ką pasiimti, kur bėgti, ką informuoti, kiekvienas turi žinoti seką ir jokių nosies krapštymų negali būti. Čia greito reagavimo momentas. Tiltelį palieki tuščią, be valdymo, turi pasiplanuoti, kokioje vietoj esi, koks numatomas palikimas be budėjimo, kai nieko nėra tiltelyje, daug niuansų“, – sakė A.Selezniovas.
Paprastai į tokius regionus plaukiančiuose laivuose yra speciali patalpa, kurioje jūrininkai gali pasislėpti prieš ištinkant akistatai su piratais.
„Patalpoje, kurioje užsidarai, yra instaliuotos kameros, yra GPS navigacija, jūrlapiai padėti, kompasai, kad maždaug orientuotumeisi. Tai tarsi mini tiltelis su pagalbinėmis priemonėmis, kad suprastum kurį laiką, kur esi“, – pasakojo jūrininkas.
Prieš ginklus – tik vanduo
A.Selezniovas, kuriam teko plaukti ties Nigerijos krantais, teigė, kad be kariškių palydos iš tiesų būtų nesaugu. Greitaeigiai piratų kateriai priartėja labai greitai, jie moka pasislėpti nuo radarų, tad gali priplaukti nepastebėti.
„Kaip ten prieš šautuvą apsiginsi, net nerekomenduojama nuo piratų gintis. Mes laive nieko, išskyrus vandens žarnas, neturime, ką mes su tuo vandeniu prieš ginklus, – sakė klaipėdietis. – Kai artėja laivas, stengiamės kuo saugiau būti patalpose, jeigu jie kažką pamato ant denio, bando šaudyti, išgąsdinti visą įgulą. Piratų su vandens žarnomis neišgąsdinsi, jie profesionalai, ant laivų su virvėmis, pagalbinėmis priemonėmis moka užlipti per kelias sekundes“.
Dažniausiai piratai puola paryčiais su pirma saule arba vėlai vakare, kai saulė leidžiasi. „Mums matomumas prastėja, o jiems pats tas“, – pasakojo jūrininkas.
