Džiazas, bliuzas, soul stiliaus muzika, šiuolaikiniai šokių ritmai ir kiek paprastesnė tradicinė ar net klasikinė muzika – besivaikščiodami po Klaipėdos senamiestį šventės lankytojai gali išgirsti viską ir dar daugiau. Groti miesto gatvėse ryžtasi ne tik jaunimas, bet ir pensinio amžiaus žmonės, savo talentus demonstruoja net visai maži vaikai. Vieni groja savo malonumui, kiti - kad užsidirbtų: gyvenimui, mokyklinėms prekėms ar net „Ferrariui“.
Su akordionu jau 60 metų
Antai šventinės mugės, apie kurią 15min.lt jau rašė, svečius linksmina gyvenimo matę muzikantai. Vienas iš jų – neįgaliojo vėžymėlyje sėdintis ponas Gintautas. Akordionu vyriškis grojau jau šešiasdešimt metų – nuo pat penkerių, o į šventę jis atvyko iš Marijampolės.
„Aš groju daug kur – važinėju po Lietuvą ir ne tik ir groju. Buvau ir Vokietijoje, ir Amerikoje… Visur grojau“, – 15min.lt pasakojo ponas Gintautas. Į Jūros šventę jis atvyko penktadienį ir iškart prisėdo mugėje. Vyriškis nežino, kiek šįmet pavyks uždirbti begrojant, tačiau šventėje jis – ne pirmą kartą, tad tiki, jog lankytis čia apsimoka.
Ponui Gintautui praeiviai negaili pinigėlių – vienas po kito beria litus į jo akordiono dėklą. Čia pat muzikantas reklamuoja ir savo kompaktines plokšteles. „Vienoje – mano dainos, kitoje – akordiono muzika“, – pasakoja vyriškis.
Labiausiai ponas Gintautas mėgsta groti specialiai akordionui sukurtus kūrinius, tačiau moka pagroti ir populiarių dainų. Maloniu įvertinimu jam tampa ne tik praeivių aukos, bet ir pagyrimai. „Būna, praeina pro šalį ir sako, kad gerai groju. Smagu“, – sakė Gintautas.
Tikisi uždirbti „Ferrariui“
Bene didžiausią publikos susidomėjimą pelnė Tiltų gatvės pradžioje tikrą muzikinę pirtį užkūrę jaunuoliai. Apsiginklavę elektrine ir bosine gitaromis, būgnais ir garso aparatūra, trus vaikinai muzikuoja iš visos širdies, o klausytojams dovanoja energingą muziką su soulo, regio ir džiazo motyvais.
Šalia tilto muzikuojančių vaikinų ritmai girdisi visoje gatvėje, juos apstoję muzikos klausosi kelios dešimtys naujai iškeptų gerbėjų. Po kiekvieno nuskambėjusio kūrinio vaikinų gitarų dėklai pasipildo arbatpinigiais – muzikantais susižavėję klausytojai negaili šiems pinigų.
Patys jaunuoliai tikina, kad Jūros šventėje pasirodo pirmą kartą, o groti vidury miesto sumąstė tiesiog ekspromtu. „Žiūrim, nedaug policijos, o muzikantus mylinti kavinė sutiko paskolinti elektros. Norime užsidirbti, kad nusipirktumėm „Ferrari“ – esam trys ir be „Ferrarių“ iš čia neišeisim“, – linksmai pasakojo grupės bosistas.
Išgirdę muzikines vaikinų, kurie spontaniškai gimusią grupę tiesiog ekspromtu pavadino „Tiltu“ (nes groja šalia tilto Tiltų gatvėje), improvizacijas, klausytojai negaili šiems ovacijų, o patys muzikantai tikina, jog tokią minią gerbėjų matyti išties malonu. „Galėtų greičiau sumest ant „Ferrario“, – toliau juokauja bosistas ir tikisi, kad per tris dienas tikrai užsidirbs automobiliui.
Groti nebeapsimoka
Kiek mažiau entuziastingai į Jūros šventę žvelgia indėnišką muziką klausytojams siūlantis puikiai lietuviškai šnekantis Karlosas, čia atvykęs net iš tolimosios Peru. Anot muzikanto, aukso amžius Jūros šventės muzikantams jau baigėsi, o dėl to kalti šventės organizatoriai.
„Į Jūros šventę atvykau iš Palangos, kur groju visą vasarą. Galiu pasakyti, kad nors čia galima uždirbti ir daugiau nei Palangoje, prieš kelerius metus groti Jūros šventėje apsimokėjo daug labiau“, – tikina Karlosas ir priduria, kad nors muzikantų gatvėje galima sutikti net kelias dešimtis, jų vis tiek galėtų būti daugiau. „Tai dėl šventės organizatorių. Tu negali atsistoti ir groti, kol neturi jų leidimo, o tam, kad jį gautum, reikia pasistengti. Maža to, tai užima laiko – trunka apie savaitę“, – pasakoja muzikantas.
