„Jame bus globojami įvairiuose incidentuose nukentėję, katastrofose nukentėję gyvūnai, taip pat gyvūnai, kurie yra palikti ar sužeisti dėl žmogaus veiklos – patekę į tinklus“, – TV3 žinioms sakė Lietuvos jūsų muziejaus vadovė Olga Žalienė.
Tokie centrai veikia Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje. Pasak direktorės, toks centras netoli delfinariumo galėtų iškilti per penkerius metus.
Muziejininkai nerimauja, kad dėl muziejuje tebevykstančios rekonstrukcijos nebus kur sužeistų ar nusilpusių ruonių jauniklių gydyti.
Jokių specialių patalpų, kuriose galėtų slaugyti sužeistus ruoniukus muziejus neturi, jie gydomi dviejose voniose, vėliau paleidžiami į Baltijos jūrą.
„Ruoniukų bus, šiemet bus didesnė problema tame, kad vis dar muziejuje vyksta rekonstrukcija ir kai kurie baseinai remontuojami“, – sako muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.
Kaip pranešė televizija, jokių specialių patalpų, kuriose galėtų slaugyti sužeistus ruoniukus muziejus neturi, jie gydomi dviejose voniose, vėliau paleidžiami į Baltijos jūrą.
Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliai muziejuje tiriami jau tris dešimtmečius. Anksčiau jų pakrantėse būdavo randama po kelis, tačiau jau kelinti metai jų daugėja, rekordas – penkiolika jauniklių. Pasak muziejininkų, to priežastis yra menkstantys Baltijos jūros žuvų resursai.
Baltijos pilkieji ruoniai yra nykstanti rūšis, įrašyta į Raudonąją knygą.
