Jūrų uostą statys prie Kuršių nerijos prilipdytoje saloje

Ketina prilipdyti dirbtinę salą

Portalas „Rugrad“ vasario 10 d. publikuotame straipsnyje „Kuršių nerijos apsaugos zonos išplėtimas neturėjo įtakos investiciniam apartamentų projektui Rybačyje“ informuoja, kad Rusijos gamtos išteklių ir aplinkos ministerija nustatė Kuršių nerijos nacionalinio parko saugomos zonos ribas Zelenogradsko rajono žemėse ir Kuršių marių vandenyse ir patvirtino šios zonos apsaugos reglamentą.

Reglamentas draudžia bet kokias daugiaaukščių pastatų statybas saugomoje teritorijoje, tačiau kompanija „Spetsavtotrans“ rado būdą, kaip „apeiti“ draudimus – statybas planuoja dirbtinai supiltoje saloje Kuršių mariose, šalia Rybačio gyvenvietės.

Dirbtinė sala, kuri atitrauks kranto liniją 700 metrų į Kuršių marias, bus Kuršių nerijos nacionalinio parko paribyje. „Tad ji nepatenka į saugomą teritoriją“, – argumentuoja statybų šalininkai.

„Rugrad“ rašo, kad naujai suformuotame 7,9 hektaro žemės plote numatoma statyti 3-5 aukštų mišraus tipo apartamentų viešbutį, 5 aukštų šeimyninį apartamentų viešbutį, 5 aukštų viešbutį su SPA kompleksu ir treniruoklių sale, viešbutį ant vandens, lauko baseinus, 1-2 aukštų restoranus ir autobusų stotį, biuro pastatą su terasomis, parduotuves ir kt.

Paskutinis etapas

„Investuotojo teigimu, pagrindinių objektų aukštis neviršys 21 metro.

Be to, Rybačio prieplaukos teritorijoje planuojama pastatyti jūrų terminalą su uosto infrastruktūra, skirta jachtoms ir mažiesiems laivams priimti ir remontuoti.

Rybačio mieste planuojama atidaryti tarptautinį jūrų kontrolės punktą ir įrengti keleivių vežimo vandeniu krantinę.

„Spetsavtotrans“ jau paskelbė apie didelio masto hidrotechnikos objekto rekonstrukciją, kurios metu bus formuojama pakrantės juosta, pagilintas farvateris įlankoje, įlanka išvalyta nuo dumblo ir dugno nuosėdų.

Rusijos Federacijos aplinkosaugininkų bendruomenė kategoriškai nusiteikusi prieš šį projektą“, – rašoma straipsnyje.

Teigiama, kad naujasis turistinis klasteris atsidurtų Baltosios-Baltijos jūros paukščių migracijos maršrute, kuriuo du kartus per metus virš Kuršių nerijos skrenda milijonai paukščių. Susidūrę su nauja kliūtimi paukščiai žūtų.

Taip pat teigiama, kad šios statybos visiškai sunaikins žuvų išteklius Rybačio priekrantėse.

Deja, žymių mokslininkų ir Rusijos mokslų akademijos narių pasirašytos peticijos Rusijos Federacijos Generalinei prokuratūrai ir Rusijos gamtos išteklių ministrui kol kas nedavė jokio rezultato.

Teigiama, kad investicinį projektą beliko palaiminti Rusijos Aplinkos apsaugos ministerijai ir jis bus pradėtas įgyvendinti.

Per „stipri“ reakcija?

Neseniai Lietuvos žiniasklaidoje buvo paviešinta informacija, kad Kuršių nerija dėl Kaliningrado srityje planuojamų investicinių projektų gali būti išbraukta iš UNESCO paveldo sąrašo.

Juodkrantė / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad toks teiginys yra „stiprus“ ir perdėtas.

„Iš 1 223 Pasaulio paveldo sąraše esančių objektų nuo 1978 m. buvo išbrauktos tik 3 vertybės. Toks įvykis yra daugiau išimtis nei taisyklė“, – teigė R. Vaičekonytė-Kepežinskienė.

Visgi, anot pašnekovės, informaciją apie grėsmę Kuršių nerijos vertybėms UNESCO Pasaulio paveldo centrui pateikė tiek Rusijos nevyriausybinės organizacijos, tiek Lietuvos aplinkos ministerija.

„Abiem šalims: Lietuvai ir Rusijos Federacijai buvo nurodyta parengti ataskaitas, kaip vertybė yra saugoma. Dialogo ir derybų būdu bus siekiama, kad planuojami investiciniai plėtros projektai nepadarytų žalos vertybei“, – tikino R.Vaičekonytė-Kepežinskienė.

Anot pašnekovės, ataskaitos turėjo būti pateiktos iki vasario 1 d. Jos bus svarstomos UNESCO Pasaulio paveldo komiteto asamblėjoje liepos mėn.

Vertybė bendra

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Lina Dikšaitė taip pat tvirtino, kad Kuršių nerijos išbraukimas iš UNESCO pasaulio paveldo sąrašo yra labiau grėsmė nei galimybė.

„Kuršių nerija į Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta dėl unikalaus gamtos ir žmogaus suformuoto kraštovaizdžio.

Statyboms suniokojus šios vertingus elementus, Kuršių nerija prarastų savo išskirtinumą, unikalumą.

Iškilus tokiai grėsmei, vyksta diskusijos, derybos, UNESCO teikia tam tikras rekomendacijas, kad valstybė pasitaisytų.

Jeigu į tai nereaguojama – tada visas objektas gali būti išbrauktas iš sąrašo. Kadangi Kuršių nerijos pusiasalis yra ir Lietuvos, ir Rusijos vertybė – tai ši grėsmė mus taip pat jaudina“, – sakė „Vakarų ekspresui“ L.Dikšaitė.

Anot pašnekovės, problema, kad jokia tarptautinė komunikacija tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities Kuršių nerijos nacionalinių parkų ir šios teritorijos ateities šiuo metu nevyksta.

Kuršių nerija į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukta 2000 metais dėl savo kultūrinio kraštovaizdžio, gamtos vertybių. Direkcija šiai organizacijai kas šešerius metus teikia ataskaitas apie situaciją saugomame krašte. Kuršių nerija yra 98 kilometrų ilgio, Lietuvai priklauso 52 kilometrai.