A.Butkevičius pastebi, kad J.Karosas buvo ypatingai įžvalgus ir racionalus žmogus.
„Jis ir kaip žmogus, ir kaip politikas sukūrė nepaprastai daug intelektinio kapitalo. Jis niekada nekalbėdavo nelabai reikšmingais klausimais, niekada nesiveldavo į diskusijas, kur vyrauja emocijos. Jis visada pasisakydavo labai taikliai, tiksliai, labai atsakingai. Dažnai jo nuomonė būdavo svarbi, reikalinga ir laiku tiek partijos lygiu priimant svarbius sprendimus, frakcijos posėdžiuose, tiek Seimo salėje“, – apie kolegą pasisakė A.Butkevičius.
Be to, pasak A.Butkevičiaus, itin įsimintini ir žymūs J.Karoso nuopelnai tarptautinėje politikoje, nes jis daugelį metų aktyviai dirbo Seimo Užsienio reikalų komitete, vienu metu jam vadovavo.
„Jis turėjo nepaprastai gerus santykius su užsienio ambasadoriais tiek Vakarų šalių, tiek Rytų šalių. Jis buvo gana aukštas diplomatas ir su ambasadoriais dažnai bendraudavo. Tai asmenybė, kuri buvo intelektuali ir kartu paprasta, nuoširdi. Jis buvo labai atsakingas dirbdamas bet kokį darbą“, – sakė A.Butkevičius.
LSDP frakcijos Seime seniūnė Irena Šiaulienė sako, kolegą J.Karosą visada atsimins kaip be galo šmaikštaus ir racionalaus mąstymo Seimo narį, kuris sugebėjo blaiviai vertinti situaciją.
„J.Karosui niekada nestigo sveiko humoro jausmo, jis niekada nebuvo pilkas žmogus, visada buvo pilnas iniciatyvų. Tai liudija ir tai, kad Lazdijų-Druskininkų rinkimų apygardos jį mylėjo, jam patikėdavo savo balsus ir jis ten renkamas buvo kelias kadencijas iš eilės. Jis daug nuveikė Druskininkų miesto labui“, – liūdesiu dalijosi I.Šiaulienė.
Seimo Užsienio komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris BNS teigė manantis, kad tai yra didelė netektis ir politinei, ir akademinei visuomenei.
Jis teigė J.Karosą, kuris šiame buvo jo pavaduotojas komitete, pažinojęs daugybę metų. Parlamentaras prisiminė, kad 1981 metais Vilniaus universitete pas J.Karosą laikė egzaminą.
„Jis niekada nekirsdavo per egzaminus“, – sakė E.Zingeris. Tą egzaminą jis sakė prisimenąs su šiluma, kaip pokalbį apie gyvenimą.
„Tai buvo tvirtų nuostatų žmogus, nepaprastai sąžiningas, mylintis teisingumą, nepaprastai patikimas, prieš žmones niekada nenaudojęs nė mažiausios klastos. Labai šviesaus būdo žmogus“, – kalbėjo E.Zingeris.
Jo teigimu, nors ir sunkiai sirgdamas, pastarąjį kartą J.Karosas Užsienio reikalų komiteto posėdyje lankėsi praėjusią savaitę.
„Paskutiniai jo žodžiai komitete buvo „rūpinkitės Lietuvos valstybe“, – prisimine komiteto pirmininkas.
Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkas, Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas prisiminė J.Karosą pažįstantis dar nuo studijų Vilniaus universitete laikų, ir bičiulį bei bendražygį apibūdino kaip fundamentalų žmogų, kuris visuomet žiūrėjo į dalykų esmę, o ne smulkmenas.
„Su Justinu mes pažįstami nuo labai senų laikų, nuo mokymosi Vilniaus universitete, vadinasi, daugiau negu pusę šimto metų. Ir per tuos dešimtmečius dažnai susitikdavom ir kartu veikdavom. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad jis kartu su kitais intelektualais, universiteto, Mokslo akademijos, kūrybinių sąjungų veikėjais buvo vienas iš aktyvių savarankiškosios Lietuvos komunistų partijos įkūrėjų, buvo aktyvus ir Lietuvos demokratinės darbo partijos, ir Lietuvos socialdemokratų partijos narys ir vienas iš vadovų. Jis visų pirma buvo fundamentalus žmogus, mokslininkas, filosofas, ir smulkmeniškai nežiūrėjo į vienus ar kitus dalykus, o žiūrėjo rimtai, dėl rimtų dalykų kalbėjo“, – prisiminė Č.Juršėnas.
Pasak Seimo vicepirmininko, J.Karosas siekė, kad Lietuva būtų priimta į euroatlantines organizacijas, NATO ir Europos Sąjungą, nemažai padarė, kad būtų normalizuoti santykiai su Lietuvos kaimynais, o konfliktinių situacijų stengėsi neaštrinti, siūlydamas ramesnius, diplomatiškesnius sprendimus.
„O kas nesisekė, stengėsi į tai žiūrėti ramiai, dalykiškai ir nekaitinti atmosferos, jei ji dėl vienų ar kitų priežasčių įkaitusi. Jis buvo tas žmogus, kuris pateikdavo ramesnius, diplomatiškesnius siūlymus ir mums jo stigs dėl daugelio dalykų – ir kaip solidaus mokslininko, kuris nemetė šio darbo, ir straipsnius rašė, ir atitinkamas kalbas pasitarimuose sakydavo, trūks ir kaip aktyvaus frakcijos, Seimo nario nuo pat 1992 metų, ir mums jo trūks kaip bičiulio, kaip žmogaus, kuris mokėjo ir pašposyti, pajuokauti. Belieka tik konstatuoti, kad jo mums labai ir labai trūks“, – kalbėjo Č.Juršėnas.
