Pasak jo, šalies vadovas pristatyti gynybos padėtį ir finansavimo poreikį naujajai valdžiai.
„Jis (finansavimo poreikis – BNS) yra smarkiai didesnis nei dabartinis“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėjas.
Valstybės gynimo taryba (VGT) prieš kelias savaites paskelbė, kad sąlygoms nekintant divizija Lietuvos kariuomenė pilną operacinį pajėgumą pasiektų tik 2036 – 2040 metais, nors anksčiau tam buvo numatytas terminas iki 2030 metų.
„Turime pakeisti tas sąlygas, kad jos pasikeistų, ir viena iš tų sąlygų yra finansavimas“, – kalbėjo K.Budrys.
Šiuo metu Lietuva gynybai skiria apie 2,5 mlrd. eurų arba 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta panaši suma krašto apsaugai, tačiau, prognozuojant ekonomikos augimą, ji sudarys kiek daugiau nei 3 proc. BVP.
Pasak K.Budrio, divizijai laiku išvystyti reikalingas finansavimo poreikis yra mažesnis, nei, pavyzdžiui, Lenkijoje, kuri kitąmet planuoja gynybai skirti 5 proc. ekonomikos dydžio.
Visgi konkrečių skaičių prezidento patarėjas neįvardijo, nors teigė, kad skaičiavimai yra atlikti.
Jis taip pat neigė krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno pasisakymus, kad divizijos sukūrimas vėluoja dėl noro paankstinti oro gynybos sistemų įsigijimus.
K.Budrys pabrėžė, kad vidutinio nuotolio sistemos NASAMS, kurių įsigijimą Lietuva šiemet nutarė ankstinti, kainuos apie pustrečio šimto milijono eurų, tačiau divizijai sukurti reikalingi tankai ir vikšrinės pėstininkų kovos mašinos kainuos gerokai daugiau.
„Tikrai nebeišeina kalbėti apie įgyvendinamus pajėgumus taip, kaip bvo sutarta, kad turėtume pilną operacinį pajėgumą, gebančią kariauti diviziją ir dabartinį finansavimo lygį. Tai nedera“, – sakė patarėjas.
„Ir kai bandai sulipdyti, tada taip, ieškodamas priežasčių, paaiškinimų, kodėl taip atsitiko, gali prikurti įvairiausių dalykų, bet čia tas supriešinimas (sunkiosios technikos ir oro gynybos įsigijimų – BNS) buvo absoliučiai ne vietoje“, – pridūrė jis.
Pareigūnas taip pat nurodė, kad prezidentas kažkuriuo metu šauks Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kur padėtis ir finansavimo poreikiai bus pristatyti naujajai valdžiai.
Prisiekus naujam Seimui ir Vyriausybei, pasikeis trys VGT nariai – ministras pirmininkas, parlamento pirmininkas ir krašto apsaugos ministras.
„Prezidentas šauks VGT, parodysime nuotrauką, kuri buvo parodyta nueinančiai VGT, kur mes esame, (...) ir tada drauge ieškos VGT sprendimo, kaip toliau judame į priekį“, – sakė K.Budrys.
Socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas praėjusią savaitę BNS sakė nenorintis rištis prie konkrečios gynybos finansavimo išraiškos nuo BVP, o pirmiausia norintis pamatyti galimas alternatyvas, projektus siejant su jų įgyvendinimu laike.
Pasak K.Budrio, Lietuva turi konkrečius planus gynybos srityje ir jiems įgyvendinti reikia finansinių ir kitokių resursų.
„Nėra taip, kad kariuomenė laukia pinigų ir tik tada žiūrės, ką nusipirkti. Tai yra faktiškai neteisinga“, – sakė prezidento patarėjas.
„Jeigu taip iš tikrųjų yra galvojama, tai yra politinės komunikacijos problema“, – pridūrė jis.
Vystant diviziją, Lietuva ketina artimiausiu metu pasirašyti sutartį dėl vokiškų tankų „Leopard 2“ įsigijimo, taip pat pradėti derybas dėl švediškų pėstininkų kovos mašinų CV90 pirkimo.
K.Budrys taip pat sakė, kad kitų metų valstybės biudžete numatytas finansavimas Valstybės saugumo departamentui (VSD) yra per mažas kilusioms grėsmėms atremti.
