Pasak K.Budrio, peržiūrint mokesčius kai kurie iš jų gali būti padidinti, bet laikantis progresyvumo principo, kad nenukentėtų socialiai jautrios grupės.
„Prezidentas mato tam tikrą rinkinį priemonių, kurios leistų padidinti gynybos finansavimą ir užtikrinti jo tvarumą. Mes kalbame apie ekonomikos augimą ir ekonomikos skatinimą tam, kad mokesčių daugiau surinktumėm į biudžetą“, – antradienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio sakė K.Budrys.
„Kita dalis – mes kabame apie tam tikrus įsigijimus ir priemones, kurios yra trumpalaikės, ir turėtumėm svarstyti skolinimosi galimybes“, – sakė prezidento patarėjas.
Pasak K.Budrio, mokesčių reformos kontekste svarstytinos ir papildomos mokestinės priemonės, tačiau kalbama ne apie vieną mokestį, bet „apie piliečių susitelkimą peržiūrėti mokesčius, kad jie turėtų būti peržiūrėti ir kai kurie padidinti“.
„Tai tikrai bus mišinys visų priemonių“, – sakė K.Budrys.
Gynybos finansavimo poreikis auga dėl Lietuvos planų iki 2030 metų sukurti lengvąją pėstininkų diviziją bei padidinti į kariuomenę šaukiamų jaunuolių skaičių.
Klausiamas, kokie konkrečiai mokesčiai galėtų būti keliami, K. Budrys teigė, kad prezidentas komentuos konkrečius siūlymus, kuriuos turėtų pateikti ir pasitarimą dėl gynybos finansavimo šaltinių kitą savaitę organizuojanti Vyriausybė, bet pabrėžia principą, kad neturėtų nukentėti socialiai jautrios grupės.
„Prezidentas pasisako, kad nenukentėtų socialinės grupės, kurios jautriausios tam tikriems pakeitimas. Kalbant apie mokesčius, kurie implikuotų regresyvumą – turėtume vengti. Kalbama apie progresyvumą atspindinčių mokesčių pakeitimus“, – pažymėjo prezidento patarėjas.
Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė yra nurodžiusi, kad minėtiems planams dėl kariuomenės plėtros reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. BVP rodiklio.
Tarp svarstomų būdų surinkti šias lėšas – gynybos mokestis. Vis tik dalis politikų galimą naująjį mokestį vertina skeptiškai.
Diskusijos dėl jo į viešąją erdvę grįžo po Prezidentūros kritikos 2024-ųjų gynybos biudžetui, kad jame nėra numatyta lėšų VGT patvirtintam planui dėl divizijos.
Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui stiprinti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai.
Antradienį Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai šaukia Prezidiumo posėdį, kuriame žada užbaigti diskusijas šiais klausimais ir patvirtinti savo siūlomą šalies gynybos stiprinimo planą. Kitą savaitę dėl papildomų gynybos finansavimo šaltinių premjerė rengia partijų, ministerijų, verslo atstovų, socialinių partnerių atstovų susitikimą.
Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų sudaryti 2,75 proc. BVP. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.
