„Laikinasis solidarumo mokestis nustoja galioti šiais metais. Jeigu nebus pakeista ir kitos sąlygos nesikeis, potencialiai mes galime kristi su gynybos finansavimu tiek absoliučiai, tiek santykinai 2025 metais. Ir to reikia išvengti“, – Žinių radijui antradienį kalbėjo K.Budrys.
„Jei to susitarimo nebūtų, mes dar prarastume laiko. Nepadarę šitų sprendimų, planuodami 2025 metų biudžetą turėtume vėl kitokius planavimus, vėl turėtume tas pačias diskusijas, kurias turėjome prieš 2024 metų biudžeto svarstymą“, – pridūrė jis.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį sakė, kad Lietuvos krašto apsaugos finansavimas turėtų siekti ne mažiau kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iš tvarių šaltinių. Didinant lėšas gynybai jis siūlo mišrų modelį – skolintis ir apmokestinti verslą, o ne visus šalies gyventojus.
Premjerė Ingrida Šimonytė kviečia kovo viduryje antrą kartą susitikti politikus, verslo ir darbuotojų atstovus tartis, iš kur paimti lėšų gynybai finansuoti.
Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.
I.Šimonytė yra sakiusi, kad norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą iki 2030 metų gynybai turėtų būti papildomai skiriama 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų.
Kaip galimi variantai svarstomas skolinimasis, trijų mokesčių – pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų – didinimas.
Vasarį BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad du iš dešimties Lietuvos gyventojų pritartų siūlymui patys mokėti gynybos mokestį, beveik 32 proc. nesutiktų, tačiau mano, kad didesnius mokesčius dėl gynybos finansavimo galėtų mokėti verslas. Dar 36 proc. apskritai nepritaria krašto apsaugos finansavimo didinimui.
