„Tikrai ko negalime leisti ir aš netikiu, kad taip atsitiks, kad suklibės, sušlubuos kolektyvinio saugumo įsipareigojimai iš JAV pusės, nes transatlantinio ryšio suaižėjimas yra pabaiga ir bendrai Europos sąrangai, ir NATO tolimesnei ateičiai“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas.
G.Nausėda dar rugsėjį sakė, kad Lietuvos tikslas yra nepertraukiamas JAV karių buvimas Lietuvoje, nepaisant to, ar JAV rinkimus laimės demokratė Kamala Harris, ar respublikonas Donaldas Trumpas.
K.Budrys antradienį teigė, kad „nuo planavimo ir politinės diskusijos“ priklausys, kiek JAV karių ilgainiui bus Lietuvoje, tačiau ragino nesureikšminti svarstymų apie svyruojančius Vašingtono įsipareigojimus.
„Mes čia kalbame apie daug svarbių dalykų ir geostrateginė situacija šiuo metu pasaulyje su tiek konkuruojančių polių, su kylančiomis branduolinėmis valstybėmis, (...) (yra sudėtinga – BNS)“, – sakė prezidento patarėjas.
„Taip kad visam to sulaviravimui JAV turės išlaikyti dėmesį ir įsitraukimą į Europos bendrus reikalus. Tai reiškia, kad mes turėsime labiau įsitraukinėti į tai, kas vyksta Indijos–Ramiojo vandenyno erdvėje, ir tas pasaulis taps dar labiau sujungtas tarp demokratijų“, – pridūrė jis.
„Taip kad čia yra sudėtingas rebusas, na, ir nebus taip, kad čia bataliono pastumdymas iš Vokietijos į Lietuvą, iš Lietuvos dar kažkur... Čia bus tik maža išdava didelio paveikslo“, – kalbėjo K.Budrys.
Pasak jo, karių dislokavimo klausimu „gali būti tam tikrų korekcijų (...), į vieną ar į kitą pusę“.
„Gali būti ir padidėjimas, mes neatmeskime ir to varianto“, – sakė jis.
Patarėjas vėliau BNS nurodė, kad Lietuvos diplomatijos uždavinys išlieka siekti įtikinti būsimąją JAV administraciją dėl pajėgų palikimo Lietuvoje po 2026 metų, taip pat numatyti galimybę jas sustiprinti tose srityse, kur reikės užtikrinti Lietuvos kariuomenėje steigiamos divizijos efektyvumą.
JAV Lietuvoje yra dislokavusi bataliono kovinę grupę, ją daro iki tūkstančio karių.
