„Jie (Ukraina – BNS) turi dabar tikrai daug daugiau (garantijų – BNS) negu turėjo iki Vilniaus. Aš matuočiau pagal tai. (Lyginčiau – BNS) ne su Bukareštu, kurį mes paimame kaip žemiausią tašką, su kuriuo mes bandome pasilyginti, bet su tuo, kas buvo iki Vilniaus susitikimo ir po Vilniaus – po liepos 12 dienos ką turi Ukraina. Ir čia tada mes galėtume įvardyti iki dešimties pozicijų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
Aljansas dar 2008 metais Bukarešto susitikimo metu pareiškė, kad Ukrainą ateityje taps NATO nare, tačiau konkrečių terminų neįvardino.
K.Budrys pabrėžė, kad tuomet Bukarešte vykusio NATO viršūnių susitikimo metu deklaracijos žodžiai nebuvo užpildyti „valia ir veiksmais ant žemės“.
„Bukarešte tuo metu Ukraina ir Sakartvelas siekė narystės veiksmų plano – jie norėjo, kad būtų atidarytas stojimo procesas. Tai dabar Vilniuje mes sakome, kad narystės veiksmų plano jums nereikės – mes išimame šį reikalavimą ir šį etapą kaip tokį. Mes sutrumpiname patį procesą“, – teigė K.Budrys.
„Šiandien, kas vyksta, yra daug dalykų vykstančių realiai ant žemės per praktinę paramą, ginkluotės tiekimą, įvairiausią dvišalį bendradarbiavimą, tuos pačius mokymus ir panašiai“, – pridūrė prezidento patarėjas.
K.Budrio teigimu, Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime Lietuva pasiekė tai, ką buvo užsibrėžusi metų pradžioje.
„Pasižiūrėjus (...) tai, ką mes norėjome pasiekti metų pradžioje, netgi kėlėmės dokumentus, kuriuos buvome pasirašę tam, kad turėtume kažkokį atspirties tašką, tai tiek, kiek buvome sausio mėnesį užsibrėžę (...), tai mes juos visus įgyvendinome“, – teigė K.Budrys.
Antradienį NATO lyderiai sutarė, jog kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir šalis įvykdys keliamas sąlygas.
Kartu nuspręsta atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo, įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtintas ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planas.
