„Tai yra vienas iš Lietuvos siekinių, kad NATO viršūnių susitikime būtų sutarta ir patvirtinta, kad vadinamas Vilniaus įsipareigojimas dėl investicijų į gynybą būtų sutartas ne mažiau dviejų procentų“, – antradienį LRT teigė Kęstutis Budrys.
„Žinoma, mes kalbame apie didesnį procentą, kurį čia, regione, šalys yra pasiryžusios išleisti, kaip ir Lietuva išleidžia ir rodo pavyzdį kitoms valstybėms, tačiau tai nėra paprastas dalykas. Lyg ir esame tai įsipareigoję ir anksčiau (...), kad du procentai yra mūsų grindys to, ką turime išleisti, tačiau ne visi tai įgyvendina, ir ne visi tai siekia iki galo įgyvendinti“, – kalbėjo jis.
-
Įtampa pasiekė piką: ar konfliktas tarp Kosovo ir Serbijos neperžengs „raudonos linijos“?
-
NATO vadovas ragina Vakarus didinti ginklų gamybą, kad jais būtų galima paremti Ukrainą
-
Prie RESC prisijungia buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas G.Jeglinskas
-
NATO naikintuvai du kartus lydėjo Rusijos orlaivius
-
„Financial Times“: Vengrija griauna savo, kaip sąjungininkės, patikimumą
Tai prezidento patarėjas sakė po antradienį paskelbto NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo interviu Vokietijos naujienų agentūrai DPA. Jame Aljanso vadovas teigė, jog per artimiausius mėnesius NATO šalys aptars savo išlaidų gynybai tikslus kai kurioms sąjungininkėms tvirtai pasisakant už minimalų 2 proc. finansavimą.
Kartu J.Stoltenbergas teigė, jog dėl to galutinai susitarti bus siekiama ne vėliau nei per liepą Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
NATO narės per 2014 metų konferenciją Velse susitarė siekti išlaidų gynybai padidinimo iki 2 proc. jų bendrojo vidaus produkto. Tai turėtų būti padaryta iki 2024 metų.
„Mes norime grįžti prie šio klausimo dėl kelių priežasčių ir viena iš jų yra tai, kad jeigu mes nedidinsime išlaidų, mes nepajėgsime padaryti daugiau, nepajėgsime ne tik užpildyti dabartinių savo spragų, kurios yra akivaizdžios, tiek dėl karinės technikos, kurios mums trūksta ir matome, kad rezervai yra išeikvoti, tiek dėl plėtros ir dalinių užpildymo, tiek kolektyvinės gynybos, tiek dėl karinės paramos Ukrainai“, – teigė K.Budrys.
„Visas tas juodas parengiamasis darbas, aišku, vyks iki viršūnių susitikimo ir NATO generalinio sekretoriaus pareiškimas yra vienas iš to darbo elementų“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Lietuvos Seimas lapkričio pabaigoje priėmė 2023 metų biudžetą, kuriame numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui skirti iki 3 proc. BVP tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršys 4,9 proc. BVP. Tuo metu pernai Lietuvos asignavimai gynybai siekė 2,52 proc. BVP.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11-12 dienomis.
