„Kai kalbėjo apie valstybės problemas, prezidentė nesuvertė visos atsakomybės dabartinei Vyriausybei, tik buvo kalbama, ką reikia daryti ir kodėl“, – BNS ketvirtadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas.
„Aš manau, kad čia yra rinkimų metai, būtų didelė pagunda paremti vienus, kritikuoti kitus, aš manau, kad gerai, jog ji to nedarė“, – kalbėjo jis.
K.Girnius sakė, kad septintasis D.Grybauskaitės metinis pranešimas buvo „vienas iš geresnių“, nuosaikus ir su gerai sudėliotais akcentais. Pasak jo, prezidentė atkreipė dėmesį į daug svarbių problemų, kurios Lietuvoje nėra dažnai svarstomos.
Kaip teigiamą aspektą pranešime politologas įvertino tai, kad šalies vadovė vienodą dėmesį skyrė tiek socialiniam, tiek kariniam saugumui.
„Antras dalykas, atsisakė tokio gundymo iš pradžių kalbėti apie korupciją, apie suimtus politikus, o viską tą įdėjo į tokį bendrą foną“, – kalbėjo K.Girnius.
Įvardydamas pranešimo trūkumus, jis sakė, kad prezidentė nenurodė finansinio pagrindimo siūlomiems pakeitimams socialinėje srityje: „Tai čia, sakyčiau, buvo toks vengimas.“
Politologas teigė, kad kalbėdama apie NATO D.Grybauskaitė teisingai įvardijo pagrindinius sąjungininkus – Vašingtoną ir Berlyną.
„NATO yra Amerika iš esmės, o Berlynas vadovaus tam tarptautiniam sąjungininkų batalionui, tai čia yra tinkamas įvertinimas“, – kalbėjo K.Girnius.
„Man dėl užsienio politikos vienintelis dalykas, kur įsikiščiau, dėl agresijos Sirijoje. Tai aš nežinau, ar galima Rusijos veiksmus Sirijoje vadinti agresija, nes jeigu jie agresija, tai ir JAV agresija“, – pridūrė jis.
Konstitucija įpareigoja valstybės vadovą kartą per metus apžvelgti padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką.
A.Katauskas: kalba naudinga „valstiečiams“ ir konservatoriams
„Faktiškai dvi politinės jėgos, aktyviai dalyvaujančiose rinkiminėse batalijose, nesulaukė jokios kritikos, išskyrus švelnų pasakymą, kad naujai besiveržiantys turi būti atsargūs ir mažiau populistiški. Kalbama turbūt apie valstiečius ir žaliuosius. Ir antra politinė jėga nesulaukė jokios kritikos, o žvelgiant į jų komunikuojamas žinutes, labai gražiai skamba kartu su prezidentės žodžiais – tai Tėvynės sąjunga“, – BNS sakė A.Katauskas.
Jo nuomone, rinkiminės kampanijos strategai turėtų pasinaudoti prezidentės metiniu pranešimu.
„Šitos dvi jėgos galės puikiai išnaudoti prezidentės kalbą komunikacine prasme. Valstiečiai ir žalieji vieną iš savo svarbiausių žinučių dėl alkoholio mažinimo, dėl blaivumo tikrai galės išnešti į paviršių. Tuo metu Tėvynės sąjungos visa idėja dėl naujos Lietuvos, dėl investicijų ir jaunų specialistų puikiai dera su prezidentės žodžiais, ir būsiu nustebęs, jei šių partijų rinkimų strategai tuojau pat nepradės to aktyviai naudoti komunikacijoje“, – teigė viešųjų ryšių ekspertas.
Pasak A.Katausko, stiprios kritikos sulaukė socialdemokratai, kurių šūkį „Svarbiausia – žmogus“ prezidentė sutriuškino, pabrėždama žmonių problemas.
„Visos kitos jėgos – kritika Vyriausybei yra faktiškai kritika socialdemokratams, o premjeras – žmogus, kuris kaltinamas dėl komisijų sudarymo ir panašiai. Prezidentė tėškė stiprų antausį socialdemokratams ir jų politinė kampanija, einant su ta pačia žinute „Svarbiausia – žmogus“, buvo visiškai sutriuškinta, mano nuomone, parodant visas su žmonėmis susijusias problemas“, – mano jis.
Anot komunikacijos specialisto, jeigu Tėvynės sąjunga sugebės tinkamai pasinaudoti prezidentės kalba, tai taps netiesioginiu šalies vadovės pasisakymu, už ką reikėtų balsuoti.
Kritika „Lietuvos geležinkeliams“, A.Katausko nuomone, tuo pačiu yra kritika ir dabartiniams valdantiesiems, mat bendrovė garsėja kaip pensionas partiečiams.
„Aš manau, kad tai buvo netiesioginis prezidentės pasakymas šioje kalboje, už ką šiuose rinkimuose reikėtų balsuoti“, – sakė A.Katauskas.
Kritika „Lietuvos geležinkeliams“, A.Katausko nuomone, tuo pačiu yra kritika ir dabartiniams valdantiesiems, mat bendrovė garsėja kaip pensionas partiečiams.
„Buvo du blokai labai aiškūs – tai valstybinės įmonės ir blogas jų valdymas iš principo. Antras – tai „Lietuvos geležinkeliai“. Prezidentė paprastai mėgsta įsivardinti bendrovę, valstybės įmonę, organizaciją, kurią sukritikuoja. „Lietuvos geležinkeliai“ buvo pasirinktas kaip pavyzdys, dėl kurio galime nukentėti. Turint omeny, kad geležinkeliai garsėja kaip dabartinių valdančiųjų pensionas, į kurį išeina partiniai veikėjai į užtarnautą poilsį, tai buvo akivaizdus bedimas į dabartinę valdančiąją daugumą“, – sakė komunikacijos ekspertas A.Katauskas.
A.Katausko teigimu, pabrėždama, jog geras šalies įvaizdis yra žmonių nuopelnas, prezidentė atima socialdemokratams galimybes priskirti sau nuopelnus dėl augančios ekonomikos.
„Tai išmušimas socialdemokratams priskirti sau bet kokias galimybes, bet kokius laimėjimus – ar tai būtų ekonominiai, ar dar kokie nors.Pradžioje prezidentė paminėjo, kad tai yra žmonių nuopelnas. Išmušimas galimybių panaudoti kylančią ekonomiką, atsigaunančius verslus socialdemokratams savo komunikacijai rinkimų metu – tai labai svarbu, nes tiesioginė įmonių kritika nėra žmonėms tokia svarbi, nes tai nėra jiems labai aišku, bet paminėjimas, kas už viską yra atsakingas, tiesioginis bedimas į socialdemokratus, tai yra bendro neigiamo konteksto, viena svarbių detalių“, – tikino A.Katauskas.
V.Jurkonis: buvo labai aiškus paraginimas dalyvauti rinkimuose
„Neabejotinai priešrinkiminė nuotaika buvo, buvo labai aiškus paraginimas Lietuvos piliečiams dalyvauti rinkimuose, nepaisant to, kokias jėgas palaikai. Akcentuota buvo, kad reikia reikalauti atskaitomybės ir aiškios vizijos iš kiekvieno besiveržiančio į valdžią, buvo taip pat paminėta aktyvi jaunoji karta. Bet tam, kad atsirastų pilietinė visuomenė, turi būti dedami žingsniai link to (...). Tai, kad paminėjo, gerai, bet aš manau, kad dėmesys turėtų būti ne tiktai įžymybėms, ne tik politiniams lyderiams. Ir pati visuomenė turi suprasti, kad tai yra reikšmingas elementas demokratijos sveikatai išlaikyti “, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.
„Man atrodo, kad dėmesio ir pasitikėjimo pilietine visuomene Lietuvoje trūksta, tai dėmesio atkreipimas metiniame pranešime buvo neblogas pavyzdys, bet man atrodo, kad pilietinės visuomenės įtraukimas galėtų būti didesnis, jis vyksta po truputį, bet nepakankamai“, – sakė jis.
Anot V.Jurkonio, natūralu, kad metiniame pranešime šįkart dominavo vidaus politikos temos.
„Suprantama, kad artėjant Seimo rinkimams orientuojamasi daugiau į tuos klausimus, kurie yra aktualūs visuomenei, kurie yra įsisenėję, kuriuos reikia spręsti, buvo minėti socioekonominiai klausimai, teisingumo klausimai, korupcijos skandalai ir bylos, manau, kad šiuo laikotarpiu turbūt tai yra dominuojančios temos, ir natūralu, kad šalies vadovė akcentavo jas“, – svarstė politologas.
Naujų idėjų dėl užsienio politikos jis sakė neišgirdęs.
„Užsienio politika buvo šalutinė tema, ir ką buvo galima išgirsti labai aiškiai, kad reikia išlaikyti euroatlantinės perspektyvos kursą, jį konsoliduoti, vykdyti įsipareigojimus. Kažkokių naujovių, akcentų užsienio politikos srityje iš principo nebuvo“, – teigė V.Jurkonis.
Konstitucija įpareigoja valstybės vadovą kartą per metus apžvelgti padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką.
Politologas M.Jastramskis pranešime pasigedo optimizmo
„Šiame pranešime aš mačiau pozityvą tik kalbant apie dalykus, kurie yra labai tiesiogiai susiję su Prezidentūros kompetencija – būtent užsienio politika, NATO dimensija, čia buvo gerai. Visa kita, kaip valstybės gyvenimas, ekonominis stabilumas, rinkimai, politika, partijos buvo blogai“, – ketvirtadienį BNS sakė Vilniaus tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas.
„Šiaip Lietuvos žmonėms nereikia sakyti, kad jie nepasitikėtų partijomis, nes jie ir dabar jomis nepasitiki. Norėtųsi kažkokio pozityvo, kad įmanoma, kad mūsų partijos būtų geresnės, ir šito dalyko aš jos kalboje pasigedau“, – pridūrė jis.
Pasak M.Jastramskio, pranešime D.Grybauskaitė aiškiai sukritikavo dabartinę Vyriausybę, kad ji nesiima reikalingų pokyčių.
„Aš manau, kad tokių ganėtinai atvirų, aštrių akcentų, galėjo būti keliais mažiau. Lietuvos visuomenė puikiai mato, kad tų skandalų buvo daug. Jeigu pasakoma gale, kad rinkėjai turi būti sąžiningi ir aktyvūs, tai vat klausimas, už ką jie turėtų balsuoti, lieka atviras, nes tų pasirinkimų nėra daug prie visos tos kritikos eilės“, – kalbėjo ekspertas.
D.Grybauskaitė ketvirtadienį Seime skaitė savo septintąjį metinį pranešimą.
Konstitucija įpareigoja valstybės vadovą kartą per metus apžvelgti padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką.
