„Dėl trečiųjų šalių – esame įsitikinę, kad jei šios vakcinos bus patvirtintos Europos Sąjungoje, tai Estija į šias vakcinas žiūrės kaip į lygiavertes, lyginant su kitomis vakcinomis. (...) Estijos valdžia yra įsitikinusi, kad kitų šalių vakcinos, jei bus užregistruotos, tikrai bus naudojamos ir savo žmonėms vakcinuoti“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė K.Kaljulaid.
Taip ji kalbėjo po Vilniuje vykusio susitikimo su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda.
Pasak Estijos prezidentės, klausimai, susiję su galimybe įsigyti Rusijos „Sputnik V“ vakcinos greičiau, priveda prie „rimtos komunikacinės problemos, kurią šiandien Europoje turime“.
„Sputnik V“ vakcinų yra parduota daugiau, nei yra pagaminta, ir mes tikrai nežinom, kaip bus toliau su jų pristatymu.
„Nėra kažkokios jūros „Sputnik V“ vakcinų, kur mes nenorime paimti iš ten. „Sputnik V“ vakcinų yra parduota daugiau, nei yra pagaminta, ir mes tikrai nežinom, kaip bus toliau su jų pristatymu“, – kalbėjo šalies vadovė.
Savo ruožtu Lietuva yra apsisprendusi nepirkti rusiškos vakcinos „Sputnik V“, net jei ją patvirtintų Europos vaistų agentūra.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis yra sakęs šią Rusijos vakciną vertinantis kaip politinį įrankį.
Europos Sąjungoje „Sputnik V“ šiuo metu naudoja Vengrija, dėl jos taip pat derasi Austrija, Čekija.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad kalbėti apie kitas vakcinas iš alternatyvių gamintojų yra „nelabai rimta“, nes jos nėra pradėjusios patvirtinimo Europos Vaistų Agentūroje procedūros.
Anot šalies vadovo, šiuo metu laukiama Vakarų gamintojų vakcinų patvirtinimo.
„Gauname žinias, kad procesas su atskirais gamintojais ir jų legitimizavimu tiekti vakcinas yra baigiamas. Čia, pirmiausia, kalbame apie „Johnson & Johnson“ vakciną. Turime dar eilėje esančius kitus gamintojus, kurių galimas autorizavimas, tikėtina, įvyks dar antrąjį metų ketvirtį“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G.Nausėda.
Anot jo, šios žinios yra labai viltingos. Prezidentas taip pat teigė rimtai vertinantis Europos Komisijos (EK) planus ir teikiamus grafikus.
Be kita ko, šalies vadovas pabrėžė, kad dėmesys kartais per daug sutelkiamas į atskiras tiek neigiamo, tiek teigiamo pobūdžio žinutes informaciniame lauke.
„Šiandien mes pernelyg daug kalbame apie vieno iš gamintojų planus, jų pokyčius, nes tie planai gali dar ir kitą savaitę pasikeisti ir į vieną, ir į kitą pusę. Todėl aš labai noriu paraginti kalbėti apie vakcinų tiekimą kaip apie visumą ir pasistengti ne tiesiog kopijuoti faktus, kurie buvo praeityje, o žvelgti į priekį ir matyti proceso dinamiką“, – kalbėjo G.Nausėda.
„Mes viską, kas buvo praeityje, ekstrapoliuojame į ateitį ir tada darome išvadas, kurios yra neteisingos. Ir jos privertė jau keletą kartų keisti vakcinavimo terminus ir vakcinavimo spartos prognozes“, – pridūrė jis.
Kaip šią savaitę BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija, nuo kovo keturis mėnesius „AstraZeneca“ ketina pristatyti ketvirtadaliu mažiau vakcinų, nei planavo, dėl to ketinama peržiūrėti skiepijimo grafiką.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu pirmadienį pareiškė, kad spragą dėl sumažintų „AstraZeneca“ vakcinų tiekimo apimčių turėtų kompensuoti JAV gaminama „Johnson & Johnson“ vakcina.
Šalyje šiuo metu naudojamos trys Europos vaistų agentūros (EVA) patvirtintos COVID-19 vakcinos: „Pfizer“ ir „BioNTech“, „Moderna“ bei „AstraZeneca“.
Jeigu jums kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt
