Spalio 16-osios ankstų rytą Alytuje įsižiebusio gaisro šviesa vienoje didžiausių naudotų padangų perdirbimo gamyklų Baltijos šalyse „Ekologistika“ savo atspindį randa iki šiol. Vis dar kovojama su gaisro padariniais, aiškinamasi, kas atsakingas už vieną didžiausių ekologinių nelaimių nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
Neišspręsti ir kiti klausimai, kurstantys žarijas politiniame lauke.
Lapkričio pabaigoje šeštą kartą gavus vandens tyrimo rezultatus, rodančius, kad vanduo taršos normų neviršijo, aplinkos ministras K.Mažeika pareiškė, kad jis ir daugybė žmonių buvo suklaidinti. Ministras nedviprasmiškai leido suprasti, kad už to slepiasi opoziciniai socialdemokratai – jie neva baugino visuomenę ir galimai siekė iš to pasipelnyti. Dėl to ministras teigė kreipsiąsis į prokuratūrą.
„Buvau suklaidintas ne tik aš, bet ir daugybė žmonių. Buvo pasėta baimė, gąsdinant apokaliptinėmis pasekmėmis. Po šeštą kartą atliktų tyrimų ir gautų rezultatų kreipsimės į prokuratūrą, nes panašu, jog buvo siekis pasipelnyti iš nelaimės“, – tuomet teigė K.Mažeika.
Vėliau BNS jis pridėjo, kad panika buvo sėjama, naudojantis neakredituotoje laboratorijoje atliktais vandens tyrimais, esą buvo mėginama įrodyti, kad reikalingi brangūs valymo metodai, siekiantys nuo kelių šimtų tūkstančių iki pusantro milijono eurų. K.Mažeikos teigimu, jis priekaištų merui socialdemokratui N.Cesiuliui neturi, tačiau jų rastų partijos vadovybei.
„Ačiū tiek merui, tiek Alytaus ekstremalių situacijų komisijai, kad neskubėjo priimti sprendimų. Kalbam apie kitus aukštus politikus, čia turbūt socialdemokratų partijos vadovybė – tiek pirmininko pavaduotojas, tiek frakcijos aktyvūs nariai, kurie prisidėjo prie tos apokaliptinės baigties prognozės“, – kalbėjo ministras K.Mažeika.
Kad paduos į prokuratūrą… Mielai nueičiau ir nusineščiau vandens, ir dar duočiau atsigerti, jei kas nors norėtų.
Kiek vėliau jis savo feisbuko paskyroje uždėjo mįslingą grotažymę „milijonas į kairę“, netiesiogiai leidžiančią suprasti, kad turi omeny socialdemokratus.
Rašto prokuratūrai dar nėra
Visgi dabar aiškėja, kad ministro užsidegimas atlyžo, nes daugiau nei per mėnesį raštas į prokuratūrą nenukeliavo. Palyginimui, kai K.Mažeika spalio 16 dieną pareiškė ketinantis kreiptis į prokurorus dėl gaisro „Ekologistikoje“, tyrimas buvo pradėtas jau kitą dieną.
Aplinkos ministro patarėjas Justas Jaskonis teigia, kad raštas teisėsaugos nepasiekė, nes buvo nuspręsta palaukti, kol „Dzūkijos vandenys“ galutinai baigs valyti gaisro metu susikaupusį užterštą vandenį ir kol paaiškės galutiniai valymo kaštai.
„Buvo teiginių apie didelį vandens užterštumą ir galimai reikiamas dideles išlaidas jam išvalyti. „Dzūkijos vandenys“ šiuo metu atlieka vandens valymą, planuoja baigti iki kovo mėnesio. Tada paaiškės faktinės išlaidos – kiek kainavo išvalyti užterštą vandenį. Ir bus galima palyginti buvusius teiginius su faktine informacija. Tas pasitarnaus ieškinio turiniui“, – kalbėjo jis.
Kaip anksčiau buvo skelbta, taršaus vandens valymas preliminariai gali atsieiti apie 50 tūkst. eurų.
Teigia tik informavęs visuomenę
Nors aplinkos ministras anksčiau teigė Alytaus merui pretenzijų neturintis, N.Cesiulis teiginius dėl gąsdinimo priima asmeniškai. Ir iš tiesų – jis garsiausiai skelbė, kad vandens užterštumas toks didelis, kad „geriau prisėsti“.
Meras savo feisbuko paskyroje tąsyk teigė, kad kai kurių cheminių jungtinių kiekiai normas viršija šimtus kartų, jie gali sukelti vėžinius susirgimus.
Dabar N.Cesiulis tvirtina, kad tuomet jo tikslas buvo informuoti visuomenę apie esamą padėtį – esą jeigu laboratorija teigia, kad vanduo taršus, tai turi būti vieša. Jis kartu pabrėžė, kad ministerijai, o ne savivaldybei galiausiai teko priimti sprendimus, kuriai bendrovei patikėti vandens valymo darbus.
„Mes gavome 11, rodos, įmonių siūlymų, skambučių, jos siūlėsi išvalyti vandenį. Mes tuos siūlymus atidavėm Aplinkos ministerijai, kad ji svarstytų – ne mūsų tas vanduo, nenorime jo nei valyti, nei tvarkyti. (…) Matėme, kad niekas nieko nedaro, vanduo smelkiasi į gruntą, tai susiradome mokslininkus, kai kurie susirado mus. Priėmėm visus pasiūlymus“, – teigia N.Cesiulis.
Alytaus merui sunku patikėti, kad kuri nors įmonė siūlė pagalbą siekdama pasipelnyti. Jis pateikė pavyzdžius, kad kai kurios bendrovės pasielgė atvirkščiai – padarė nuolaidų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Multimedija. Mažasis Černobylis Alytuje: pasitikėjimo valdžia ir vadovais krizė.
„Metų gale suformavome sąskaitas, kadangi įmonės dirbo, buvo išnuomojusios techniką, degalus pylėmės. Surašėme aktus sąskaitoms daugiau nei už 180 tūkst. eurų. Tačiau įmonės, tarpusavyje pasitarusios, mums nurašė daugiau nei 80 tūkst. eurų sąnaudų ir paliko tik 103 tūkst. eurų – išrašė tik už darbo valandas.
Tokį verslą aš vadinu socialiai atsakingu, kuris nelaimės atveju padeda miestui. Kai kurios įmonės buvo ne iš Alytaus. Tai parodo, kad ne visi Lietuvoje iš nelaimių nori uždirbti, o jei kas nors taip mąsto, kad iš nelaimės norima uždirbti, gal čia tų žmonių toks vertinimas, gal jie norėtų uždirbti iš nelaimių. Mums ši nelaimė buvo didelė. Kai kurios įmonės ne tik nurašė, bet dar ir paaukojo ugniagesių premijavimui“, – sakė meras.
N.Cesiulio teigimu, kvietimo į prokuratūrą jis nebijotų. Sako, kartu su savimi pasiimtų ir vandens mėginius.
„Kad paduos į prokuratūrą… Mielai nueičiau ir nusineščiau vandens, ir dar duočiau atsigerti, jei kas nors norėtų. O gąsdini žmones… Prie ko čia gąsdini? Jei pasakai teisybę, tai yra gąsdinimas? Aš nežinau, mano supratimas apie demokratiją yra šiek tiek kitoks“, – 15min teigė socialdemokratas.
„Vagie, kepurė dega“
Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumo narys, opozicijos Seime lyderis Julius Sabatauskas teigia, kad nei partija, nei jos nariai finansinės naudos nesiekė, o dviprasmiška K.Mažeikos pozicija įrodo, kad ministras tą teigdamas apsiriko.
„Kaip mes galėjome gauti naudą? Jeigu partiečiai ir siūlė kažkokius variantus kaip mokslininkai, turiu omeny Rimantą Vaitkų, tai siūlė neatlygintinai ir siūlė pabandyti, kad būtų priimti kokie nors sprendimai. Nebuvo siūlomos jokios sutartys, jokios paslaugos ir panašiai“, – kalbėjo buvęs partijos Alytaus miesto skyriaus pirmininkas.
Pasak jo, R.Vaitkaus pasiūlyti vandens valymo būdai buvo testuojami ir netgi davė teigiamą rezultatą, tačiau nuspręsta eiti kitu keliu.
Anot socialdemokrato, dabartinė K.Mažeikos pozicija rodo, kad jis suklydo.
„Vien dėlto, kad ministras K.Mažeika gąsdino paduoti į prokuratūrą ir to nepadarė, matyti, kad, kaip ten sako, „vagie, kepurė dega“. Tai šiuo atveju pats apkaltino ir pats apsiriko, švelniai sakant“, – kalbėjo J.Sabatauskas.
Anksčiau, lapkričio pabaigoje, 15min klausė ministro, kas ir kokiu būdu siekė pasipelnyti iš Alytaus nelaimės, tačiau ministras tuomet kalbėti plačiau nenorėjo, nes, teigė, ruošiasi kreiptis į prokuratūrą.
Planus pakeitė nauji tyrimai
R.Vaitkus – buvęs Vyriausybės kancleris, buvęs švietimo viceministras – šiuo metu dirba Vilniaus universitete, yra Lietuvos chemikų draugijos vadovas. Kaip skelbė BNS, pagalbą alytiškiams siūlė ne tik jis, bet ir bendrovės.
Viena jų – Marijampolėje registruota „Ugira“ – buvo pateikusi konkretų pasiūlymą, siekiantį 127,5 tūkst. eurų. Kaip BNS teigė bendrovės vadovas Aloyzas Jurdonas, iš pradžių savivaldybė jį buvo priėmusi, tačiau vėliau atmetė, nes nebuvo tikra dėl finansavimo iš Aplinkos ministerijos.
Planai taip pat pasikeitė vėliau paaiškėjus naujiems tyrimų rezultatams, parodžiusiems, kad reikės rūpintis ne tik cinko, bet ir kitų medžiagų pašalinimu iš vandens.
Galiausiai išvalyti užterštą vandenį buvo patikėta „Dzūkijos vandenims“.
