„Aš mačiau pavardes, bet žiūrėjau tik, ar nėra mano pavaldžių institucijų vadovų. (...) Bet kalbant apie viešus asmenis arba ten tai, kas buvo įvardyta, aš tų žmonių kažkaip kai nepažįstu, tai mano tos pavardės nieko nesako“, – BNS pirmadienį sakė K.Mažeika.
Stumbro patelė sumedžiota sausio 2 dieną Valstybinių miškų urėdijai priklausančiame Krekenavos-Naujamiesčio profesionalios medžioklės ploto vienete varyminės medžioklės metu.
Ją nušovęs teigia Utenos rajono savivaldybės tarybos narys „valstietis“ Jonas Slapšinskas. Jis aiškino supainiojęs stumbrę su šernu. Politikui skirta 12,2 tūkst. eurų bauda. Ją „valstietis“ suskubo sumokėti. Tačiau pasitvirtinus, kad Pašilių stumbryne priklydęs nugaišęs stumbriukas - nušautos stumbrės jauniklis, bauda gali padidėti tris kartus – iki 36,6 tūkst. eurų.
Sausio 2-ąją vykusioje medžioklėje dalyvavo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas socialdarbietis Rimantas Sinkevičius, buvęs europarlamentaras socialdemokratas Zigmantas Balčytis, buvęs Seimo narys kooperatyvo „Agroaves group“ vadovas Jonas Jagminas, įmonės „Grigeo“ didžiausias akcininkas Gintautas Pangonis, „Biovelos“ bendraturtis Virginijus Kantauskas, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ įkūrėjas Rolandas Valiūnas, kelių tiesimo įmonės „Fegda“ vienas akcininkų Arvydas Gribulis ir kiti.
K.Mažeikos teigimu, jam G.Pangonio pavardė žinoma tapo tik po „Grigeo Klaipėda“ nevalytų nuotekų skandalo, o iš kitų dalyvių žinojo tik R.Sinkevičių.
Dalyvius norėjo paviešinti
BNS duomenimis, komercinėje medžioklėje, kurioje nušauta į saugomų gyvūnų sąrašą įtraukta stumbrė, iš viso dalyvavo 25 asmenys.
Medžioklės dalyvių sąrašo neatskleidė nei aplinkosaugininkai, nei Valstybinių miškų urėdija, argumentuojant asmens duomenų apsauga.
Tačiau, pasak ministro, šiai medžioklei apaugus įvairiausiais gandais, su Valstybine miškų urėdija buvo ieškoma būdo, kaip paviešinti medžioklės dalyvius, tačiau žiniasklaida tai padarė anksčiau.
„Tik aš esu prašęs, kad kuo greičiau pagarsintų, ieškotų galimybės, kaip parodyti, ar tai perskambinti tiems patiems dalyviams, kad jie sutiktų, kad išsklaidyti tas abejones ir baigti tą katės ir pelės žaidimą“, – sakė K.Mažeika.
Jis pats sakė nesulaukęs prašymų šį sąrašą išlaikyti paslaptyje.
„Planavome artimiausiu metu susitikti ir surasti tą teisinę galimybę ar tai perskambinti, ar tiesiog užtušuoti tų neviešų asmenų, bet na iki to laiko jūs, taip sakant, savo kanalais, neklausiu kokiais, sužinojote tą informaciją“, – sakė ministras.
Medžioklių dalyvių viešinimas – su jų sutikimu
K.Mažeika teigė pats esantis už tai, kad medžioklės lapai taptų vieši, tačiau, pasak jo, tai sudėtinga dėl asmens duomenų apsaugos.
„Aš taip, pasisakau ir nematau problemos. Aišku, jeigu tai yra nevieši asmenys, manau, būtų galima išskirti kažkokią eilutę, kur jie padėtų parašą, kad jie susipažino, kad jeigu bus poreikis būtų paviešinti tie duomenys“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto vėliau jis svarstė, kad sutikimą dėl to reikėtų numatyti ir viešiems asmenims, kad valdininkai nesibaimintų šios informacijos viešinti.
„Žiūrėsime pagal reglamentą, kuriuo prisidengiama, ES direktyva dėl duomenų apsaugos, jeigu tai praktiškai neįmanoma pataisyti, tai bent jau parašysime ministro įsakymą, parengsime, kad būtent vieši asmenys, pasirašydami medžioklės lape, tuo pačiu sutinka (būti paviešinti – BNS)“, – sakė K.Mažeika.
„Apsidraudžiant nuo to, kad nekiltų kažkokių abejonių, nes ir aplinkosaugininkai bijo po to kalbėti, kad jeigu pasakys, kad paviešino, grės atsakomybė“, – svarstė jis.
Ministras taip pat žada, kad jau nuo kito medžioklės sezono turėtų atsirasti elektroniniai medžioklės lapai, kurie užtikrins daugiau skaidrumo.
Medžioklės plotus žada perduoti medžiotojams
Jis taip pat teigia, kad Valstybinei miškų urėdijai reikėtų atsisakyti komercinės medžioklės veiklos ir likusias dvi dešimtis medžioklės plotų perduoti medžiotojams.
„Ateityje planuojame, kiek spėsime, didžiąją dalį tų plotų realiai atiduoti medžiotojams valdyti, kad kuo mažiau kitų rizikos, nes matome, kad komercinėse medžioklėse, kur nėra pagrindinė Valstybinės miškų urėdijos funkcija, įvyksta tokių įvairių situacijų“, – sakė K.Mažeika.
„Jeigu matėte medžioklės lapą, kiek ten sumedžiota žvėrių, tai rodo, kad tuose miškuose tų žvėrių koncentracija yra tikrai didžiulė ir vėlgi, tas poreikis, ar ten yra vykdomas žvėrių auginimas, ar miškininkystė, yra klausimas“, – teigė jis.
Panevėžio apylinkės teismas vasario pradžioje nusprendė Aplinkos apsaugos departamentui grąžinti bylą dėl nušautos stumbrės. Įtarimų dėl galbūt aplaidžiai vykdyto tyrimo kilo pačiam Aplinkos apsaugos departamentui.
Jeigu matėte medžioklės lapą, kiek ten sumedžiota žvėrių, tai rodo, kad tuose miškuose tų žvėrių koncentracija yra tikrai didžiulė ir vėlgi, tas poreikis, ar ten yra vykdomas žvėrių auginimas, ar miškininkystė, yra klausimas.
Departamentas kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl pareigūnų galbūt netinkamai atliktų pareigų.
Ikiteisminį tyrimą dėl tarnybos pareigų neatlikimo pradėjo Panevėžio apskrities policija, ji vertins Panevėžio aplinkosaugininkų veiksmus.
Aplinkos apsaugos departamentas taip pat kreipėsi į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą dėl laukinio gyvūno kritimo priežasties nustatymo.
Preliminarūs iš Vytauto Didžiojo universiteto gauti genetinių tyrimų rezultatai parodė, kad Pašilių stumbryne praėjusią savaitę nugaišęs stumbriukas buvo šios sausio pradžioje nušautos stumbrės jauniklis.
