Diskusijos Seime pradžioje į tribūną stojęs liberalas Kęstutis Glaveckas teigė, kad neeilinė Seimo sesija bei diskusija apie aplinkosaugą – proginė, bet taip pat esą per daug siaura, nes jos metu neplanuojama aptarti finansinės perspektyvos klausimo, kuris, anot politiko, glaudžiai susijęs ir su aplinkosauga.
„Visi puikiai žinote, kad Europos Komisija yra numačiusi skirti 100 mlrd. eurų aplinkos apsaugai, tarp kurių 97 mln. eurų skirti Lietuvai. Lietuvai aiškiai tų pinigų nepakaks, kad mes galėtume įgyvendinti tuos prisiimtus savo įsipareigojimus dėl CO2 ir visų kitų dalykų“, – dėstė K.Glaveckas.
Aplinkos ministras K.Mažeika nesutiko, kad ketvirtadienį vykstantis Seimo posėdis – proginis.
„Tai tikrai nėra proginis posėdis ir žiūrėkime nuosekliai. Vyriausybės darbotvarkėje šis paketas ir šis klausimas yra prioritetinis ir tuo klausimu buvo dirbama Vyriausybėje iki pat liepos 18 dienos, kai tas klausimas buvo pristatytas Seime“, – tikino jis.
„Klaipėdos paketo“ esmė
Dabartinis teisinis reguliavimas, pasak ministro, įmonėms neužkerta kelio teršti ir šiukšlinti aplinką, tad tvarka esą turi keistis.
„Šitame pakete šiukšlinimą ir uždraudžiame. „Grigeo“ ir kiti teršėjai, kurie „n“ kartų per metus viršija nuotekų ir kitus normatyvus sumoka „baudeles“ ir niekas nesikeičia. Už tris pažeidimus per metus šiame pakete numatyta naikinti leidimą veiklai. Turbūt logiška“, – ketvirtadienį į Seimą atkeliavusį įstatymų pataisų, susijusių su aplinkosauga, paketą pristatė K.Mažeika.
„Valstietė“ Virginija Vingrienė ragino Seimą jį priimti.
„Šiandieną, kaip matome, lenda viena po kitos, sproginėja aplinkosauginės bombos, – teigė ji. – Turime sugriežtinti reikalavimus, priimti Klaipėdos paketą, užtikrinti kontrolę, veiksmingai stabdyti tas veiklas, kurios tikrai nesąžiningai, užslėptai, teršia mūsų aplinką, sudaro nelygias konkurencines sąlygas aplinkai draugiškiems verslams.“
Aplinkos ministras tikino, kad šiuo metu taršos kontrolė – liberali ir neefektyvi.
Laboratorinė kontrolė yra neefektyvi, tikroji tarša nefiksuojama.
„Laboratorinė kontrolė yra neefektyvi, tikroji tarša nefiksuojama, galėjome matyti viešojoje erdvėje daug pasisakymų, diskusijų. Kodėl taip vyko daugybę metų, vėlgi daug klausimų kyla. Tačiau po šio įstatymų paketo priėmimo galėsime [įmones] tikrinti be įspėjimo, inspektoriai galės imti mėginius be įspėjimo“, – dėstė jis.
Ragino nebijoti ir nedangstyti pažeidimų
Visiškai neveikia, pasak K.Mažeikos, kvapų prevencijos sistema.
„Nacionalinis visuomenės sveikatos centras savo sukurta leidimų sistema galės kontroliuoti kvapų šaltinius“, – apie tai, kas keisis priėmus įstatymų pataisas, nurodė ministras.
Taip pat, anot jo, turi keistis mokesčiai už taršą.
Nereikia bijoti.
„Nereikia bijoti. Net tie, kurie metų metus buvo dangstomi, jokių „stogų“ ar užnugario Aplinkos ministerijoje, kol aš čia dirbu ir dirbsiu, tikrai neturi ir neturės“, – kreipdamasis į visuomenininkus ir aplinkosaugininkus, patikino K.Mažeika ir teigė turintis tikslą pagydyti sistemą.
Ji, anot ministro, dabar labiau primena 1991–1994 metų policijos sistemą, „kai pareigūnai kai kuriais metais gyveno ne iš atlyginimo“.
„Gaunu daugybę elektroninių laiškų su tais atvejais, kai kalbame ne apie sistemines spragas arba ne tik apie sistemines spragas ar problemas, bet ir atskirų konkrečių pareigūnų veiksmus, nelegalius, draudžiamus veiksmus priiminėjant sprendimus.
Kyla klausimų, kai aplinkosaugininkai gyvena penkių aukštų name ir tai nėra daugiabučiai, tai yra jų privatūs namai“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo K.Mažeika, pridurdamas, kad tokius atvejus reikia išsiaiškinti, o aplinkosaugininkai – laikytis nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.
Nepriekaištingos reputacijos statusas ir auditas
Liberalas Simonas Gentvilas teigė suprantantis, kad K.Mažeika perėmė „zadanijų“ ministerijos paveldą ir klausė, kokių veiksmų, be noro keisti teisinį reglamentavimą, imamasi, kad korumpuoti pareigūnai nedirbtų.
Ministras tikino, kad pareigūnai, kuriems pareikšti įtarimai, yra nušalinti nuo pareigų, o aplinkosaugos srityje siūloma atlikti valstybės kontrolės auditą.
„Artimiausiu metu bus priimti sprendimai dėl [nepriekaištingos reputacijos] statuto atsiradimo ir bet kokios abejonės vienu ar kitu inspektoriumi turi būti panaikintos“, – pridūrė K.Mažeika.
Į Seimo tribūną taip pat stojo klaipėdietė visuomenininkė Raimonda Zaborė, pabrėžusi, kad trisdešimt metų Lietuvoje kurti įstatymai esą neveikia.
„Arba jie sukurti siauroms interesų grupėms“, – pridūrė ji ir tikino, kad korupcija Lietuvoje ne mažėja, o tik tobulėja.
„Institucijos, turinčios tirti ir išaiškinti tobulėjančią korupciją ir tobulėjančius korupcionierius, netobulėja, nesupranta arba nemato“, – teigė R.Zaborė, bet padėkojo Sauliaus Skvernelio Vyriausybei už tai, kad ši esą išgirdo bendruomenę, 10 ar 12 metų kovojančią su smarve ir tarša Klaipėdoje.
Klaipėdiečiai žada nenurimti
Visuomenininkė piktinosi Seimo narių elgesiu, kai šie anksčiau esą ignoravo siūlymus griežtinti taršos kontrolę, ir ragino visuomenę nebebijoti, matyti ir girdėti, pranešti apie betvarkę, valdininkų abejingumą ir korupciją.
Nebetylėti gyventojus ragino ir Seimo posėdį stebinti Klaipėdos savivaldybės tarybos narė, „valstiečių“ atstovė Ligita Girskienė. Ketvirtadienį su 15–20 bendraminčių iš Kauno ir Klaipėdos ji dalyvavo protesto akcijoje prie Vilniaus „vamzdžio“.
„Šita mūsų akcija yra daugiau toks kaip vienybės simbolis, noras pakviesti visas Lietuvos bendruomenes nebetylėti. Ir tas vamzdis, prie kurio mes šiandieną rinkomės, būtent ir suvienijo mus, nes tų vamzdžių dabar per Lietuvą nuvilnijo banga – kaip sniego gniūžtė. Norim paraginti [gyventojus], kad netylėtų, jeigu mato pažeidimus ir taršą. Vienykimės“, – 15min komentavo ji ir ragino Seimą priimti taršos kontrolę griežtinančias teisės aktų pataisas.
„Dar liko vienas du žingsniai iki teisės aktų priėmimo, kurie mums labai svarbūs“, – pridūrė ji.
Ir nors vienas taršos šaltinis Klaipėdoje – įmonė „Grigeo Klaipėda“ – paaiškėjo, šio miesto gyventojai, anot L.Girskienės, nežada nurimti.
„Klaipėdiečiai nesiruošia nutilti. Mes turim problemų tiek su uosto įmonėmis, tiek su LEZ įmonėmis, kurios yra ir Dumpių zonoje, šalia gyvenamųjų namų. Tikrai mes kovosim už saugią ir švarią gyvenamąją aplinką, nes nenorim kraustytis iš savo namų. Norim, kad mūsų vaikai galėtų į kiemą išeiti ir žaisti smėlio dėžėje. Čia tiesiog mūsų konstitucinė teisė“, – pažymėjo politikė.
„Įstatymai savaime nieko nedaro“
Į Seimo tribūną ketvirtadienį stojo ir opozicijos lyderis, socialdemokratas Julius Sabatauskas. Jis kėlė klausimą, ar šiandien turime „tikrą“ Aplinkos ministeriją, kuri atsakinga ir už ūkinę veiklą, pavyzdžiui, statybas, ir už kontrolę.
„Tol, kol yra toks susidvejinimas, kartais iš tikrųjų nebeaišku, kas labiau rūpi tos ministerijos, jau nekalbant apie tarnautojus, ministrui. Ar jam labiau rūpi rūpintis mūsų gamta, sveikata, kad nebūtų teršiama aplinka, nekentėtų žmonės ir visi gyvieji organizmai, ar – kaip vystyti biznį. Štai nuo to reikėtų pradėti“, – svarstė parlamentaras.
Principas „teršėjas moka“, anot J.Sabatausko, yra teisingas, bet jis esą išsigimė – turi pinigų, susimoki baudą ir toliau terši.
„Įstatymai savaime nieko nedaro. Kalba ir daro viską žmonės“, – teigė politikas. Jo įsitikinimu, aplinkosaugos sistemoje turėtų dirbti kompetentingi asmenys, turintys reikiamą įrangą, galintys atlikti tinkamus patikrinimus, kartais – net turėti ikiteisminio tyrimo pareigūno statusą.
„Kai byla pereina policijos pareigūnams, prokurorams, kurie tikrai nėra nei chemikai, nei kiti specialistai, jiems gana sudėtinga tai įvertinti“, – savo siūlymą argumentavo J.Sabatauskas.
-
Dvigubai didinamą mokestį už aplinkos teršimą nuotekų valytojai pasirengę permesti gyventojams: „Teršiam ne mes!“
-
Į Nerį ties Vilniumi plūsta smulkinto plastiko upė
-
Teisėsauga tiria galimą Utenos aplinkosaugininkų pareigų neatlikimą
-
K.Mažeika: aplinkosaugoje reikės ir policijos pagalbos
-
Vilniuje rastas dar vienas Neries taršos plastiku šaltinis – šįkart Liepsnos gatvėje
Diskusijos Seime dėl griežtesnės taršos kontrolės kilo po to, kai prokurorai išsiaiškino Klaipėdoje radę didelės taršos šaltinį – įmonė „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias galimai leido nevalytas nuotekas. Kilus ažiotažui, randasi ir daugiau taršos bei draudžiamo elgesio atvejų.
