Kelias žemdirbių asociacijas vienijanti Lietuvos žemės ūkio taryba maždaug prieš porą savaičių kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, reikšdama nepasitikėjimą K.Navicku.
Tuomet I.Šimonytė paprašė ministro per dvi savaites susitikti su juo nepatenkintais žemdirbiais – šis susitikimas vyko ketvirtadienį.
Jo metu K.Navickas sulaukė tiesaus raginimo atsistatydinti, nes esą yra ne savo vietoje – neturi su žemės ūkiu susijusio išsilavinimo.
„Turėkit drąsos, ryžkitės tam žingsniui, nesikankinkit jūs ir nekankinkit mūsų“, – ministrą ragino trauktis ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius.
Susitikimo pabaigoje ministras leido suprasti to nedarysiantis.
„Dirbsime toliau, kaip – pamatysime“, – pratarė jis.
„Esame tarsi antraeiliai“
„Ministre, aš manau, kad šiandien jūs pasakysit, kad jūs dirbat mums, žemdirbiams, o ne konservatorių partijai. Nesutiksim, aš manau, nei vienas nesutiksim su tuo. Jūs turite dirbti mums, jūs turite mums atstovaut tiek Vyriausybėje, tiek Briuselyje, kad mes būtume visateisiai Europos Sąjungos žemdirbiai.
O dabar mes esame antraeiliai, tarsi įstoję ne į ES, bet į aborigenų sąjungą“, – ministrui susitikimo pradžioje kalbėjo Žemės ūkio tarybos vadovas Jonas Vilionis.
Jis piktinosi, kad susikaupė daugybė problemų, bet jos nesprendžiamos – esą mažėja gyvulių, paukščių, o ES išmokos – mažos.
K.Navickas: galime diskutuoti, galime drabstytis purvais
Išklausęs karčių žodžių ir daugybę priekaištų, ministras K.Navickas kalbėjo suprantantis, kad į susitikimą susirinko daug žemdirbių, nes jiems skauda.
Kai iš pradžių gauni pirmą niuksą į veidą, pirmas klausimas kyla – už ką.
„Bet skauda ir man. Kai iš pradžių gauni pirmą niuksą į veidą, pirmas klausimas kyla – už ką. Ir atrodo, kad kai kuriems dalykams pakankamai gerai atstovauji. Arba bent jau stengiesi gerai atstovauti ūkininkų interesams“, – teigė jis.
K.Navickas sakė, kad asociacijos turi daryti tai, ką daro – turi spausti valdžią, bet ministras, jo teigimu, pirmiausia yra Vyriausybės narys ir jis nebūtinai turi žemdirbių atstovų siekius vykdyti.
„Kalbant dėl pasigesto žodžio „partnerystė“, tai partneriai sėda ir kalbasi, kaip tą problemą spręsti, nes mes turime ne vieną iššūkį žemės ūkyje, bet partneriai niekada nekalbės ultimatumais“, – susirinkusiesiems kalbėjo ministras.
Jo teigimu, vienas kelias yra perlipti per asmenines ir institucines ambicijas ir kalbėtis apie tai, kas skauda, kitas kelias – viešai drabstytis purvais ir taip tikėtis sulaukti visuomenės palaikymo.
„Aš buvau tam antram kely, žinau, kad nebūna saldžios pergalės jausmo, yra tuštuma ir kartėlis, kuris ilgam išlieka. Ne dėl to, kad esi apdrabstytas purvais, bet dėl to, kad pats tai darai neišvengiamai. Kviečiu kalbėtis apie turinį“, – kalbėjo jis.
Ministras pabrėžė, kad nebūtinai diskusijose visi dėl visko sutars, bet tai yra normalu.
K.Navickas pabrėžė darysiantis viską, kad ėjimas žaliojo kurso link būtų kuo mažiau skausmingas žemdirbiams ir nebūtų žlugdantis žemės ūkį.
Paklausė, ko šoka į akis
Dialogui kvietęs ministras diskusijoje su ūkininkais nesusilaikė ir užsiplieskė.
Ministras sakė neturintis sprendimo dėl tų pievų, kurias arti jau kuris laikas draudžiama. Anot jo, įstojus į ES buvo nutarta, kad tam tikras procentas žemės turi likti nepaliestas.
„Ministre, kodėl pasakėt, kad reikės atstatyti pievas, jeigu dabar pasakėt kitokią mintį – į viešumą išėjo atsakymas, kad pievas reikės atstatyti“, – paklausė jo vienas susitikimo dalyvis.
„Tai reikės, ko jūs man šokat į akis? Taip, reikės. Ko jūs norit? Reikės, taip“, – emocingai į klausimą sureagavo K.Navickas.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis susitikime aiškino, kad niekas ministro nekaltina, jog visoje Europoje atpigo kiaulės, kad siaučia koronaviruso pandemija, smarkiai brangsta visi ištekliai ir medžiagos, naudojamos ūkyje.
Tačiau, jo teigimu, apie problemas dialogas esą nevyko, o žemdirbių organizacijos įvardintos lobistais.
A.Macijauskas: tokios ambicijos Lietuvai – ne pagal pečius
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas kalbėjo, kad Lietuva žaliojo kurso siekius jau pasiekė.
„Nes pagrindinis tikslas yra sumažinti CO2 emisijas ne tik žemės ūkyje, bet ir visoje ekonomikoje, visoje Europoje 55 procentais lyginant su buvusiomis 1990 metais. Šį tikslą Lietuva pasiekė 2017 metais, aišku, ne dėl to, kad mes čia kažką darėme ir stengėmės, bet dėl to, kad valstybėje nuo 1990 metų įvyko grandioziniai pokyčiai“, – teigė jis.
A.Macijausko vertinimu, Lietuva yra prisiėmusi įsipareigojimus prieš ES, kurie yra ne pagal galimybes – numatomi tolesni uždaviniai žemės ūkiui, pramonei, transportui.
„Mūsų strateginiuose dokumentuose – klimato strategijoje, kuri pervadinta į klimato darbotvarkę, yra numatomas žemės ūkio susitraukimas. Strateginiuose dokumentuose Lietuva įsirašė, kad mūsų žemės ūkio produkcija mažės“, – pareiškė jis ir pabrėžė, kad didžiausias mažėjimas numatytas gyvulininkystės sektoriuje.
Kol tokie įsipareigojimai, esą tikėtis didėjimo neverta.
„Ne pagal pečius Lietuvai tokias ambicijas įgyvendinti, mes neturime tam resursų“, – sakė jis.
A.Macijauskas pabrėžė, jog studijos rodo, kad įgyvendinus žaliojo kurso siekius gamyba bent penktadaliu ar ketvirtadaliu kris visoje Europoje.
Tai, jo teigimu, gali lemti neaiškių, mažiau sveikų produktų antplūdį, jie bus brangesni.
Jo teigimu, esant tokioms sąlygoms, bendradarbiavimas su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ėmė trūkinėti, Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai esą buvo pamažu eliminuoti iš visų darbo grupių, pavyzdžiui, iš Stebėsenos komiteto.
„Komitete pastoviai reikšdavome kritišką nuomonę, daug pastabų, tai ŽŪM nusprendė, kad geriau tokių partnerių ten nebūtų“, – piktinosi jis.
K.Navickas vėliau jam atsakė suprantantis jo tikslą, kad žaliojo kurso nebebūtų.
„Suprantu jūsų tikslą „užlenkti“ žaliąjį kursą, bet nebūtinai čia turiu būti koja su koja. Manau, kad sprendimų, bloginančių situaciją, nepriimu nė vieno“, – kalbėjo ministras.
Ūkininkas: gana iš mūsų tyčiotis
Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas aiškino, kad vietoje dialogo ŽŪM renkasi skaldyk ir valdyk taktiką, renkasi sau patogius socialinius partnerius.
Ūkininkas kalbėjo, kad po to, kai taryba pareiškė nepasitikėjimą ministru, iš ministerijos ėmė plūsti informacija apie jos dosnumą.
„Ar išties nematoma, kad toks komunikavimas priešina kaimo ir miesto visuomenę, ar to siekiama?“ – kalbėjo jis. M.Puidoko teigimu, nutylima, kad tie pinigai skirti septyneriems metams, tik maža dalis jų esą pasieks mažesnius ūkininkus, o didžioji dalis atiteks keliems ūkio subjektams.
„Mes sakome – gana, gana iš mūsų tyčiotis“, – kalbą baigė jis, šiuos žodžius žemdirbiai palydėjo plojimais.
Reaguodamas į jo žodžius, K.Navickas pareikalavo, kad šis pateiktų savo žodžių įrodymus. „Bus maloniau tada“, – pridūrė jis.
Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė susitikime sakė, kad jai daugybę metų vadovaujant šiai asociacijai buvo pirmas kartas, kai žemės ūkio ministras neranda laiko susitikimui.
„Mes neprašome sau, mes prašome visiems Lietuvos ūkininkams, kad tai būtų sąžiningas paskirstymas“, – pabrėžė ji. Savo pasisakyme ji teigė, esą ministras pats nusprendė dėl nenašių žemių išmokos dydžio, tačiau K.Navickas, atsakydamas jai, pabrėžė, kad išmoka kelerius metus yra ta pati.
Kiaulės kone pigiausios ES
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Edmundas Adomavičius kėlė klausimą, kodėl Lietuvos kiaulių augintojų produkcijos kainos yra vienos mažiausių Europoje.
„Jau gerą pusmetį dempinginės kainos, ypač tai paaštrėjo rugsėjo–spalio mėnesiais, kai į racionus atkeliavo pašarai naujomis kainomis. Minusas pardavimo kainose kas savaitę yra maždaug po dešimt centų. Ir šiandien turime, kad parduodi kiaulę ir gauni „dovanų“ – minus 50 eurų“, – sakė jis.
Kartu su ministru susitikime dalyvavęs viceministras Paulius Lukševičius sakė, kad čia atsakymas aiškus: kainos dempinguojamos, nes rinką nori paimti konkurentai – išstumti Lietuvišką kiaulieną.
„Visi žinome, kas nutiko rinkoje: Kinija uždarė savo rinką, vokietis neturi kur dėti, Lenkijoje maras, Vokietijoje maras, vokiečius irgi uždarė kinai, visa ta kiauliena suplūdo pas mus. Dėl ko tokia kaina? Dėl ko Švedijoje kaina laikosi, o Lietuvoje nesilaiko? Kliento lojalumas. Jeigu jis ateina į parduotuvę ir nori „made in Sweden“, jis perka „made in Sweden“. Pas mus vis dėlto yra kainos klausimas“, – kodėl tokia situacija, paaiškino jis.
Viceministro teigimu, vidaus rinkoje vietą turi atsikovoti tiek kiaulininkystė, tiek paukštininkystė. Tai ketinama daryti sukūrus tam skirtą prekės ženklą.
Jis pabrėžė besipiktinančiam asociacijos pirmininkui, kad kiaulių augintojai gavo daug paramos. „Ir dar pridėjom. Skaičiais galėsiu parodyti“, – sakė jis. Anot viceministro, jei dabar bus atiduota rinka, jos nebesusigrąžinsi.
„Yra įvežama dempinguota kiauliena ir su ja bandoma mus spausti“, – aiškino P.Lukševičius.
Prisijungė ir darbdavių konfederacija
Posėdžio metu buvo perskaitytas Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) laiškas, remiantis žemdirbius.
„Ministras tiesiog atėjo į šį postą nepasiruošęs, kaip ir į prieš tai buvusį – Saulius Skvernelis tą jo nepasiruošimą greičiau perkando“, – priminusi, kad buvo atleistas iš ministro posto, pareiškė LDK.
Laiške teigta, kad pasikeitus valdžiai darbdaviai tikėjosi ministro poste veržlaus vizionieriaus, bet gavo „antrų rankų produktą“.
Laiške aiškinama, kad K.Navickui labai nepatinka verslas, kuris svarbus užtikrinant darnią kaimo plėtrą.
Priminta, jog viename Stebėsenos komiteto posėdyje buvo primintas akivaizdžiai sumažėjęs europinių lėšų verslams kaime vystyti procentas, K.Navickas esą nesugebėjo rišliai paaiškinti, kodėl taip atsitiko.
Bet po kiek laiko performavo stebėsenos komitetą ir jame nebeliko verslo atstovų.
„Bet po kiek laiko performavo stebėsenos komitetą ir jame nebeliko verslo atstovų. Štai taip, nepatinka – tuomet lauk. Be jūsų bus ramiau“, – teigiama laiške.
Jame taip pat teigiama, kad kol ministras skirstys socialinius partnerius į tinkamus ir netinkamus, tol kaimai tols nuo miestų.
