„Jūsų interviu sukėlė klaidingas interpretacijas, todėl prašome jūsų patikslinti išsakytus teiginius“, – V.Sinkevičiui adresuotame kreipimesi teigia K.Navickas.
Taip ministras reagavo į V.Sinkevičiaus pasisakymą rugpjūčio 29 dienos LRT radijo laidoje „Gimtoji žemė“, kur eurokomisaras teigė, kad Lietuvai „ne taip ir gerai“ sekasi skatinti ekologinių ūkių plėtrą, netinkamai skirstoma parama, ekologinius ūkininkus šalis apkrauna per dideliu „popierizmu“.
„Labai keista, kai numatomi tikslai, bet nenumatomos priemonės, neperžiūrima biurokratija, kiti reikalavimai ir galų gale finansavimas. (...) Jeigu taip žiūrėti nuoširdžiai, tai bendrajai žemės ūkio politikai yra skirta iš ES biudžeto didžiausia dalis, tame tarpe ir žaliajam kursui, (...) daugelyje vietų tiesiog tie interesai ir tikslai labai persipina ir pasimeta“, – laidoje kalbėjo eurokomisaras.
Pasak V.Sinkevičiaus, tikėtina, kad europinės paramos lėšos patenka tik keliems ūkiams ar įmonėms, bet nepasiekia ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių.
„Čia yra kebli situacija, bendrai, atrodo, rinkoje poreikis didėja, tačiau klausimas yra, kai kalbame apie europinę paramą, ar iš tiesų ji yra skatinanti didėjimą, kūrimąsi ekologinių ūkių Lietuvoje, bet tos lėšos galimai patenka į kelių žmonių, kelių ūkių arba labiau, sakyčiau, įmonių rankas ir, deja, bet nepasiekia ūkininkų“, – LRT sakė komisaras.
K.Navickas EK nario prašo pagrįsti šį teiginį, nes tai „rimtas kaltinimas ne tik Žemės ūkio ministerijai, bet ir Europos Komisijai“.
„Prašome patikslinti, ko Lietuva nenumatė ir kur įžvelgiate tikslų bei interesų nesuderinamumą, (...) prašome konkretizuoti nacionalinio reglamentavimo prasilenkimus su ES reglamentu“, – teigė ministras.
Ministras taip pat pabrėžė, kad dokumentų gausa ekologiniams ūkiams krenta iš 2018 metų gegužės Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kurių šalis laikosi.
„Aš manau, kad tikrai galima subalansuoti ir tie europiniai reikalavimai, jie apibrėžia rėmą, o kas jau yra tas turinys, tai dažnai jau yra nacionaliniai teisės aktai, dažnu atveju valstybės eina daug toliau nei Komisija jų prašė“, – interviu LRT sakė V.Sinkevičius.
„Šiandien daugėja tokių įmonių didelių, koncernų, o mažėja tų tikrųjų ūkininkų, kurie suformuoja mūsų kaimo veidą ir dėl to yra labai gaila, reikia atkreipti dėmesį“, – tikino komisaras.
Ministras taip pat teiravosi dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) investicijų pagal ministerijos kuruojamą priemonę: „Ar jūs kvestionuojate šį pasirinkimą, kurį mes laikome kaip tikslingą indėlį?“.
Dalis plano investicijų bus skirta šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų absorbcijų didinimui atkuriant pažeistus durpžemius – ši priemonė buvo suderinta su EK.
„Abejonės dėl Lietuvos ir Europos Komisijos suderinto plano ir jo priemonių siunčia priešingą signalą, taip pat ir atsinaujinančių derybų dėl Gamtos atkūrimo reglamento kontekste“, – teigė K.Navickas.
Nuo 2007 metų kasmet augęs ekologinių ūkių plotas šalyje šiemet, palyginti su 2022 metais, sumažėjo 6 proc. ir siekė 243 tūkst. ha, trečiadienį pranešė ministerija. Tačiau jos teigimu, ilgainiui ekologiniai ūkiai neturėtų mažėti, o šį mažėjimą lėmė bendra ekonominė situacija Europoje.
Trečiadienį ministerija taip pat pranešė, kad inicijuos daugiau ekologinį ūkininkavimą skatinančių priemonių.
