K.Navickas taip pat abejoja, ar sprendimas dėl miškų kirtimų padidinimo 6 proc. galėtų būti priežastis nepasitikėti juo.
„Nepasitikėjimo iš premjero nesu sulaukęs. (...) Nemanau, kad šis sprendimas (dėl miškų kirtimų didinimo – BNS) turėtų būti priežastis nepasitikėjimui“, – BNS pirmadienį teigė ministras.
„Socialdemokratai praranda pilnai pozicijas įmonėje (Valstybinių miškų urėdijoje – BNS) ir jiems baugu dėl to. Artėja rinkimai. Neturės didelio užnugario provincijoje. Kai įmonė pradėjo dirbti valstybei, o ne socialdemokratams, ta bėda ir atsirado“, – pridūrė K.Navickas.
Kai įmonė pradėjo dirbti valstybei, o ne socialdemokratams, ta bėda ir atsirado.
Jis atmeta kaltinimus, kad nuo kitų metų didinti miškų kirtimų normos nebuvo reikalo, nes ir senoji norma nebuvo pasiekiama.
„Yra du kriterijai. Vienas pagal iškirstą plotą, o kitas pagal pagamintą medieną. Pagal iškirsto ploto kriterijų nebuvo pasiekta norma, o pagamintos medienos kiekio norma buvo pasiekta“, – BNS aiškino K.Navickas.
Socialdemokratai prašo prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero Sauliaus Skvernelio įvertinti K.Navicko ir kitų ministerijos vadovų, nepasipriešinusių miškų kirtimų didinimui nuo 2019 metų, veiklą. Tuo metu Miškų sąjūdis žada kreiptis į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas, jeigu Vyriausybės nutarimas dėl miškų kirtimų normų didinimo nebus atšauktas.
Socialdemokratų Seimo frakcija gegužę inicijavo interpeliaciją K.Navickui dėl galimo buvusios darbovietės protegavimo, nesugebėjimo spręsti atliekų ir pakuočių tvarkymo, netinkamo pasirengimo miškų reformai. Seimas birželį pritarė K.Navicko atsakymams, todėl jis išsaugojo postą.
Pagal Seimo statutą, Seimo nariai negali vienos sesijos metu pakartotinai teikti interpeliacijos tam pačiam Vyriausybės nariui.
Ministrui interpeliaciją pateikti gali ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė, reikalaudama paaiškinti jo sprendimų motyvus. Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras privalo atsistatydinti.