K.Prunskienė gimė 1943 m. vasario 26 d. Švenčionių rajone. Dabar ji gyvena netoli savo gimtojo kaimo.
Įtemptą gyvenimo ritmą sustabdė lygiai prieš 11 metų per gimtadienį užklupęs insultas. Po jo K.Prunskienės kalba tapo ribota, o dešinė kūno pusė – paralyžiuota.
Artimųjų teigimu, šiuo metu politikės būklė yra stabili, o ji pati gerai nusiteikusi ir kas dieną sportuoja.
„Neretai tokių sunkumų užgriūti žmonės puola į neviltį, užsidaro savyje, ir galiausiai liga nugali, tačiau mama visais laikais buvo kovotoja. Man atrodo, jos atkaklumas bei tvirtybė ir padėjo jai atsitiesti po tokios sunkios ligos – jeigu ne šie bruožai, kažin, ar savaitgalį minėtume tokią gražią sukaktį“, – portalui lrytas.lt pasakojo K.Prunskienės dukra Rasa Vaitkienė.
Kaip pasakojo R.Vaitkienė, K.Prunskienė turi 9 anūkus ir 4 proanūkius, o dienas leidžia ramiai – mėgsta žiūrėti „Sveikinimų koncertą“, bendrauja su svečiais.
Mama visais laikais buvo kovotoja. Man atrodo, jos atkaklumas bei tvirtybė ir padėjo jai atsitiesti po tokios sunkios ligos.
Vingiuotas kelias politikoje
K.Prunskienė kartu su kitais signatarais 1990-ųjų kovo 11-ąją pasirašė Nepriklausomos valstybės atstatymo aktą ir netrukus tapo pirmąja po nepriklausomybės atkūrimo ministre pirmininke. Tais metais, Lietuvai siekiant pripažinimo, ji susitiko su JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos vadovais.
„Mes rinkomės iš profesionalų – pavaduotojai Algirdas Brazauskas ir Romualdas Ozolas buvo iš skirtingų politinių jėgų. Darniai komandoje dirbome ir šiandien galime drąsiai žiūrėti vienas kitam į akis, žinodami, kad sunkiu metu garbingai atlikome savo misiją“, – minint Vyriausybės dvidešimtmetį 2010-aisiais sakė K.Prunskienė.
Iš premjerės posto K.Prunskienė pasitraukė 1991 metų sausį, prieš pat kruvinuosius sausio 13-osios įvykius prie Televizijos bokšto, kai Aukščiausioji Taryba atšaukė prieštaringai vertintą jos vadovaujamos Vyriausybės nutarimą pakelti maisto produktų kainas.
K.Prunskienė aktyviai Lietuvos politikoje veikė ir vėlesniais metais – ji buvo Seimo narė 1996-2008 metais, o kairiųjų Vyriausybėje 2004-2008 metais buvo žemės ūkio ministrė.
Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo K.Prunskienę persekiojo šešėlis dėl galimo bendradarbiavimo su sovietų KGB.
Ne vienus metus trukusį teismų maratoną 2011 metų sausį užbaigė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai neskundžiama nutartimi panaikino Liustracijos komisijos sprendimą.
Ši komisija anksčiau vienbalsiai buvo pripažinusi, kad politikė sovietinės okupacijos metais slapta bendradarbiavo su KGB, vykdė žvalgybos, kontržvalgybos ir ideologinės žvalgybos užduotis.
2009 m. K.Prunskienė išstojo iš Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos ir 2010 m. įsteigė naują partiją – Lietuvos liaudies partiją, teigdama, kad gerins santykius su Rusija, Baltarusija ir Kazachstanu.
2011 metų rudenį buvo kilęs triukšmas, kai jos naujai įkurta Lietuvos liaudies partija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vladimiro Putino partija „Vieninga Rusija“.
Šatrija, kunigaikštienė, bet ne prezidentė
Aktyvaus dalyvavimo politikoje metu K.Prunskienė sulaukė ne tik įvairių vertinimų, bet ir buvo tituluota ne vienu pseudonimu.
Tapusi vyriausybės vadove ji praminta „gintarine ledi“, o kaltinimų dėl bendradarbiavimo su KGB metu politikę pradėta vadinti Šatrija. Nuo 2005 m. ministrė pašaipiai vadinama ir kunigaikštiene – tokį titulą jai esą už didelius nuopelnus suteikė Rusijoje veikiantys Tarptautiniai asmenybės rūmai. Tai savo parašu patvirtino visos Rusijos patriarchas Aleksijus II.
Tačiau vieno titulo politikei gauti visgi nepavyko. Tapti prezidente ji mėgino 2002-ųjų rinkimuose, kuriuos laimėjo Rolandas Paksas. 2004 m. vasarą tik nedideliu skirtumu antrame ture nusileido į postą grįžusiam Valdui Adamkui. Nors tikindavo, kad Seime ar vykdomojoje valdžioje gali nuveikti daugiau nei S.Daukanto aikštėje, 2009 m. ekspremjerės pavardė vėl figūravo tarp kandidatų. Tuomet valstybės vadove po pirmojo turo tapo Dalia Grybauskaitė.
Nepaisant to, politikės gyvenime šmėžavo ne vien politiniai titulai. 1993 m. K.Prunskienė sukūrė verslo konsultacijų įmonę, kelerius metus dėstė Vilniaus Gedimino technikos universitete.
Nuo 1992 m. buvo ir Lietuvos moterų futbolo asociacijos prezidentė, o nuo 1994 m. – Baltijos moterų krepšinio lygos prezidentė. Nepamiršo ir akademinės veiklos – Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė per 400 mokslinių ekonomikos darbų bei straipsnių.
Po insulto prabilo portugališkai, gydytis važiavo į Maskvą
Lygiai prieš 11 metų K.Prunskienės gyvenimas apsivertė. Šeima ją rado namie be sąmonės, o gydytojai diagnozavo insultą.
„Kai artimą žmogų prie lovos prikausto insultas, artimuosius ištinka šokas, apima begalinės baimės, nevilties, nežinomybės ir bejėgiškumo jausmas. Gyvenimas akimirksniu apsiverčia aukštyn kojomis ne tik pačiam ligoniui, bet ir visai jo šeimai.
Be galo skaudu dar vakar aktyvų ir gyvenimu besidžiaugiantį artimąjį matyti tokį bejėgį ir visiškai priklausomą nuo kitų. Koks bus tolimesnis ligonio gyvenimas, jo gyvenimo kokybė, didžiąja dalimi priklauso tiek nuo jo paties, tiek ir nuo jo artimųjų pastangų“, – anksčiau pranešime žiniasklaidai yra pasakojus K.Prunskienės dukra Rasa.
Netrukus po nelaimės kvietimo gydytis ekspremjerė sulaukė iš Rusijos medicinos mokslų akademijos Neurologijos mokslinio centro Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovo profesoriaus Michailo Piradovo. Jis politikę Vilniuje aplankė vos ištikus insultui, vėliau nuolat domėjosi jos sveikata, skambindavo prižiūrintiems gydytojams. Pasibaigus reabilitacijai Lietuvoje politikė gavo kvietimą reabilitaciją tęsti Maskvoje.
Insultas K.Prunskienę buvo kuriam laikui nugramzdinęs į komą, iš kurios atsigavusi ji prabilo portugalų kalba, kurios kadaise mokėsi keliaudama į Braziliją lankyti giminaičių, giedojo Lietuvos himną ir dainavo vaikystės daineles.
Medikų teigimu, taip atsitinka, kai giliai pasąmonėje glūdėję dalykai staiga atsikuria, nors kasdienių įgūdžių žmogus turi mokytis iš naujo.
