Kai 2015 m. rudenį Jungtinėse Tautose buvo sutarta dėl 17 Darnaus vystymosi tikslų (DVT), Lietuva, kaip ir kitos šalys, įsipareigojo juos įgyvendinti iki nustatytos datos – 2030 m. Tačiau praėjus porai metų nuo šio susitarimo didžioji dalis Lietuvos gyventojų vis dar nežino, kas tai yra ir kam to reikėjo. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2017 m. gruodį nacionalines su vystomuoju bendradarbiavimu dirbančias Lietuvos nevyriausybines organizacijas vienijančios asociacijos „NNVBO Platforma“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad tik 0,6 proc. apklaustųjų gali paaiškinti termino „Darnaus vystymosi tikslai“ reikšmę, o daugiau nei 65 proc. išvis nėra jo girdėję.
Ir nors valstybės vardu prezidentės Dalios Grybauskaitės Jungtinėse Tautose pasirašytas dokumentas „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“ nėra teisiškai įpareigojantis, t. y. jo pažeidimas nebus sankcionuojamas, įgyvendinant DVT tikimasi vyriausybių suvokimo, kad darnus vystymasis yra vienintelis kelias į ateitį.
Darnaus vystymosi tikslai apima visas gyvenimo sritis, tarp jų sveikatą, švietimą, lygybę, darbą, tinkamą infrastruktūrą, saugomus gamtos išteklius, tvarius miestus, atsakingą vartojimą ir gamybą, klimato kaitos poveikio mažinimą. „NNVBO Platformos“ direktorė Justina Kaluinaitė sako, kad DVT unikalūs savo integralumu ir holistiniu, t. y. visa apimančiu, principu: „Negalime socialinių iššūkių spręsti atskirdami juos nuo švietimo, lyčių lygybės, sveikatos – juk visa tai susiję. Negalime kalbėti apie atsakingą vartojimą ir gamybą nepaliesdami nelygybės, klimato kaitos, teisingumo, švarios energijos, aplinkosaugos ar pramonės reikalų.“Regis, suprantama, kad tai naudinga ir reikalinga visiems. Tačiau Lietuvoje mažai girdime apie konkrečius veiksmus įgyvendinant DVT, o š. m. vasarą Jungtinėms Tautoms jau turime pateikti ataskaitą apie savo progresą.
Lietuvoje pirmasis oficialus dokumentas, įteisinantis tvarią plėtrą, buvo 2003 m. priimta ir 2009 m. atnaujinta „Nacionalinė darnaus vystymosi strategija“. Šiuo metu už DVT įgyvendinimo koordinavimą šalyje atsakinga paskirta Aplinkos ministerija, kurios vadovas Kęstutis Navickas yra darnaus vystymosi ekspertas. Tačiau pats ministras žiniasklaidai yra pripažinęs, kad ir politikoje, ir visuomenėje labai trūksta tvarios plėtros ir jos svarbos suvokimo, kompetencijų ir politinės valios realiai įgyvendinti sprendimus, todėl minėtos strategijos dažnai lieka gražūs popieriai, nepastebimi ir neintegruojami.
Visai netoli mūsų situacija visiškai kitokia. Suomija – vienintelė pasaulyje, atitinkanti „labai darnios šalies“ apibrėžimą. Lyderė švietimo, raštingumo, inovacijų, žalumos ir kitose srityse, šalis Darnaus vystymosi tikslus priėmė kaip įrankį, padėsiantį plėsti ir stiprinti savo – ir kitų – gerovę. Kaip tai buvo padaryta? Tik patvirtinus Darbotvarkę 2030 m., ministro pirmininko biuras užsakė išsamų tyrimą apie šalies laukiančius iššūkius įgyvendinant DVT. Būtent čia Suomija pasielgė sąžiningai ir veiksmingai: užuot jau atliktus darbus ir pasiekimus pritempusi prie reikalaujamų rodiklių, nusprendė veiklas ir resursus orientuoti į tas sritis, kuriose jai sekasi prasčiausiai. Kitaip tariant, pasiryžo vietoj dailios biurokratinės ataskaitos imtis realių veiksmų gerinant žmonių gyvenimą.
Beje, 2016 m. gruodį patvirtintoje Lietuvos Vyriausybės programoje darna įvardijama kaip pamatinis tikslas. Šiame dokumente valstybės raidos vizija paremta penkių darnų – darnaus žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos bei darnaus valstybės valdymo – principu.Tad ant popieriaus viskas surašyta, o kaip yra realybėje?
Laimės indeksas
„Darni plėtra iš tiesų yra gyvenimo kokybė“, – sako prof. dr. Žaneta Stasiškienė, Kauno Technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto direktorė. Jos vadovaujamame institute jau dvylika metų vykdoma magistrantūros studijų programa „Darnus valdymas ir gamyba“, ruošianti darnios plėtros specialistus. Su profesore kalbamės apie tai, kaip Lietuvoje įgyvendinamos tvarios plėtros idėjos.
– Kas yra darnus vystymasis ir kokiu tikslu jis atsirado?
– Galbūt todėl, kad prasidėjo nuo susirūpinimo aplinkos būkle, pas mus dažnai manoma, kad darnus vystymasis lygu aplinkosauga. Tačiau išties darnus vystymasis yra gyvenimo kokybė, o ją lemia daugybė dalykų: ir technologijos, ir ekonomika, ir socialinė aplinka, ir pati aplinka. Darnus reiškia visapusiškas ir sistemiškas, tad darniai vystantis būtina visas sritis siejanti ir subalansuojanti sistema. Negalima šokinėti nuo vienos temos prie kitos. Suvokimas, kad Žemė yra visų ir ji yra vienis, lemia ir atsakingą globalinį požiūrį. Juk negali Lietuva vystytis darniai, o Latvija – nedarniai. Bendrystės suvokimo reikia visiems. Jeigu mes, pavyzdžiui, vartosime pagal vienos Žemės išteklius, o amerikiečiams ar kam kitam reikės penkių, visi gyvensime su tomis pačiomis pasekmėmis.
– Jūsų nuomone, ar tinkamai Lietuvoje įgyvendinami darnaus vystymosi principai?
– Turbūt geriausias darnaus vystymosi pavyzdys yra Suomija. Kodėl? Nes suomiai veiklas vykdo sistemingai ir už darnų vystymąsi tiesiogiai atsakingas yra šalies premjeras, o ne viena atskira ministerija. Juk „darnus“ reiškia įvairiose srityse. Viską užkrovę vienai ministerijai tarsi parodome, kad tai yra jos vienos prerogatyva – tik aplinkosauga ar tik švietimas, tik sveikata. Reikalinga sistema, o sistemą mūsų politinėje santvarkoje valdo premjeras, kuriam pavaldžios ministerijos. Suvokiant darnaus vystymosi naudą, būtų daug paprasčiau ir efektyviau atitinkamas funkcijas paskirstyti atskiroms ministerijoms.
– Pas mus kaip tik taip ir nebuvo padaryta.
– Taip, bet galbūt galime pasimokyti iš gerųjų pavyzdžių? Visų DVT įgyvendinimas yra per didelis krūvis vienai ministerijai, jos valdymo galios tiek nesiekia.
– Nes Aplinkos ministerija negali nurodinėti Švietimo ir mokslo ar Sveikatos apsaugos ministerijoms.
– Nepamirškime ir Ūkio bei Energetikos ministerijų – tai labai svarbios dalys darnaus vystymosi kontekste, kuriame Aplinkos ministerija yra tik viena iš veikėjų. Žinoma, rimtai siekiant įgyvendinti DVT veiklos atsirastų visoms mūsų ministerijoms, tarp jų ir Socialinės apsaugos ir darbo bei Kultūros – nes kultūra yra neatsiejama darnaus vystymosi dalis. Mano supratimu, toks paskirstymas yra būtinas, o funkcijų turėtų imtis viena iš pagrindinių valdžios galvų.
– Kaip vertinate prioritetinių Lietuvos darnaus vystymosi sričių išskyrimą (skurdo mažinimas, sveika gyvensena, energetinis efektyvumas, poveikio klimato kaitai mažinimas)?
– Darni plėtra reikalauja veikti visose srityse. DVT dėl to ir geri, kad leidžia kiekvienai šaliai startuoti nuo savo esamos padėties, nepririša jų visų – su skirtingais iššūkiais ir pasiekimais – prie tos pačios starto linijos. Lietuvai svarbu atsakingai įsivertinti savo galimybes kiekviename DVT. Be to, daug darbų jau nuveikta ir dviračio išradinėti nereikia, telieka pasinaudoti esama informacija ir pradėti veikti.
Jeigu tikrai norime pilnai įgyvendinti savo išsikeltus tikslus, privalome galvoti apie juos visus. Juk jie tarpusavyje susiję. O jei pasirenkame vieną nežiūrėdami į kitą – tai jau nėra darnus vystymasis. Reikia sisteminio požiūrio: vienodai svarbus ir ministerijų, ir mokyklų, ir verslininkų, ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) vaidmuo. Bendradarbiavimas šiuose lygmenyse ir yra mūsų bendrystės idėja.
– Koks turėtų būti verslo vaidmuo?
– Verslas naudoja medžiagas, teikia paslaugas. Jei atsisakome pirkti produktus su toksinėmis medžiagomis, kuriame kitokią paklausą. Verslas, jei suvokia darnų vystymąsi, ugdo vartotoją. Turime abipusį auklėjimą: verslas ugdo vartotoją, o vartotojas ugdo verslą.
– Ar verslo srityje matome realių pokyčių, susijusių su darnia plėtra?
– Prieš kelis dešimtmečius Lietuvos pramonės įmonės aplinkosaugą laikė nuostoliu: tai išlaidos, baudos už teršimą ir pan. Anuomet niekas negalvojo apie racionalų išteklių naudojimą ir poveikio aplinkai mažinimą, užsiėmė tik taršos padarinių valymu. Šiandien energijos efektyvumas, sąmoningai tvarus išteklių naudojimas, žiedinės ekonomikos atsiradimas yra labai svarbūs dalykai, skatinantys inovuoti ir kitaip suvokti pasaulį. Užtat labai svarbu auginti naują žmogų, kuris tą puikiai supranta. Darniam vystymuisi mums reikia kompetencijų ir žmonių, kurie gyventų pagal tvaros principus. Tačiau vykdant atskiras programas tik viename švietimo lygyje – pvz., mokyklose – rezultatų ir poveikio gali tekti laukti ilgai. Užtat darnaus vystymosi supratimas turėtų atsirasti visose srityse: darželiuose, mokyklose, universitetinėse studijose, verslo politikos formavime, valstybės politikoje.
– O kas toliau?
– Labai tikiuosi, kad sutarsime dėl bendros tvarios plėtros idėjos. Juk darnus vystymasis yra laimės indekso sinonimas. O laimė, gerovė turi būti bendras mūsų valdžios institucijų, akademinių bendruomenių, verslo įmonių, NVO ir visos visuomenės tikslas.
Apie veiklas
Aplinkos ministerijos atstovai sutinka, kad Darbotvarkės 2030 įgyvendinimas yra Vyriausybės lygmens klausimas. „Daugelyje kitų šalių, kurios jau pristatė savo nacionalines Darbotvarkės įgyvendinimo ataskaitas 2016–2017 m., į procesą įtraukti vyriausybių vadovai“, – atsakyme į užklausą cituojama AM Strateginio planavimo skyriaus vedėja Rūta Klimaitė. Pasak jos, ministerija jau pradėjo pasiruošimą DVT įgyvendinimo ataskaitos Jungtinėms Tautoms rengimui: sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, į kurios sudėtį įtraukti ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos statistikos departamento ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Į posėdžius taip pat žadama kviesti nevyriausybinių organizacijų atstovus. Kita panaši tarpžinybinė darbo grupė 2016 m. atliko visų šalies planavimo dokumentų atitikimo DVT vertinimą ir, išanalizavusi rodiklius bei statistinius duomenis, nustatė nacionalinius darnios plėtros prioritetus.
Vyriausybės spaudos tarnyba informavo, kad šiuo metu vykdoma strateginio planavimo sistemos pertvarka, kurios metu „bus įvertintas dabartinis atsakomybių už ilgalaikių strategijų įgyvendinimą ir koordinavimą pasiskirstymas.“
Projektą „Europe in the World – Engaging in the 2030 Sustainable Development Agenda“, remiamą Europos Sąjungos, Lietuvoje įgyvendina Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma. #MakeEuropeSustainableForAll
