Ką daryti gavus ašarinių dujų dozę

„Jausmas toks, tarsi vienu metu būtum nulupęs šimtus svogūnų“, – dienraščiui „Lietuvos rytas“ ašarinių dujų poveikį apibūdino vienas studentas.

Nors daugelis riaušininkų ir atsitiktinių praeivių atsipirko tik nemaloniais pojūčiais, kurie po poros dienų praėjo, didelės koncentracijos dujų mišiniai gali stipriai pažeisti akis. „Ašarojimą sukeliančios cheminės medžiagos gali prasiskverbti pro akies rageną ir pažeisti endotelį. Tada laukia ilgai trunkantis gydymas“, – sakė Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Akių ligų centro vadovas Rimvydas Ašoklis.

Vilniaus universiteto greitosios pagalbos ligoninės  traumatologijos punkto akių ligų gydytoja teigia, kad žmogui, kuriam buvo papurkšta ašarinių dujų, panikuoti nereikėtų. „Jei žmogus negali atsimerkti, jis turi sustoti, nes eidamas gali už ko nors užkliūti ir susižeisti. Negalima akių plauti šilta vaistažolių arbata, pavyzdžiui, ramunėlėmis. Netinka ir šilta kompresas, nes nuo šilumos dujos ima greičiau garuoti, be to, šiluma palengvina jų skverbimąsi į audinius. Geriau ant vokų uždėti į audinį suvyniotų ledo gabalėlių ar sniego“, – pataria gydytoja.

Tuo tarpu gydytojas, karinės toksikologijos specialistas Joris B.Ragaišis sako, kad riaušes malšinančios medžiagos skirstomos į dvi grupes. „Vienos sukelia vėmimą, kitos turi dirginamo poveikio – dirgina nervines galūnes, esančias odoje ir akių, nosies, kvėpavimo takų gleivinėse. Vilniuje buvo naudojamos pastarosios, kurios pasižymi mažu toksiškumu, o poveikio turi ir nedidelės jų dozės. Jos gali būti naudojamos dūminiuose užtaisuose, aerozoliniuose, dujiniuose šaudmenyse. Šių medžiagų paveiktas žmogus nebegali tęsti pradėtų veiksmų, nes jam skauda ir norisi kuo greičiau išsiplauti akis. Tačiau sukeliami neigiami pojūčiai yra stipresni už realiai padaromą žalą sveikatai“, – sakė specialistas.