„Pastaruoju metu nemažai kalbama apie karo scenarijus. Karui reikia ruoštis, bet gali būti, kad per visą gyvenimą niekada jo ir nematysime, tačiau daiktai, atsargos, kurias mes rekomenduojame paprastai turėti, praverčia ir kitų, tarkime, gamtinių nelaimių atveju.
Kokia nelaimė ar ekstremalioji situacija benutiktų, scenarijus bus vienas iš trijų: slėptis (pvz., audros, sprogimų, oro pavojaus atvejais), laukti (pvz., dėl snygio, ligos protrūkio, branduolinės avarijos) arba evakuotis (pvz., kilus gaisrui, potvyniui, karui).
Esminiai pasiruošimo elementai visais atvejais yra tie patys“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius.
Atsargomis pasirūpinti turėtume ne tik gresiant karui
Namuose esančios atsargos bei daiktai, kurie yra išvykimo krepšyje, alternatyvūs elektros energijos šaltiniai, tokie kaip generatoriai, taip pat vandens atsargos, praverčia ir nelaukiant karo. Jie praverčia ir dėl klimato kaitos dažnai pastaruoju metu vykstančių gamtinių nelaimių metu.
„Šią vasarą turėjome situacijų, kad dėl audrų ir jų išverstų medžių įvairiose Lietuvos vietovėse kurį laiką nebuvo elektros, išvažiavimo galimybės iš tam tikrų gyvenviečių. Todėl, net ir neįsivaizduojant blogiausio scenarijaus, kuris gal niekada ir neįvyks, kviečiame galvoti ir apie paprastesnius įvykius, kai staiga gali tekti evakuotis“, – ragina D. Gurevičius.
Net ir neįsivaizduojant blogiausio scenarijaus, kuris gal niekada ir neįvyks, kviečiame galvoti ir apie paprastesnius įvykius, kai staiga gali tekti evakuotis.
Anot jo, tai padaryti gali tekti net nebūtinai įvykus stichinei nelaimei.
„Štai sausio mėnesį Vilniuje, Viršuliškių g., daugiabučiame name įvykus sprogimui viename iš 30 butų, absoliučiai viso daugiabučio gyventojai atsidūrė lauke. Netgi tokiu neįprastu, gana retu ir neįtikėtinu atveju, taip pat ir dėl kilusio gaisro, greitos evakuacijos atveju iš anksto paruošti daiktai mums palengvina nepatogumus, kuriuos galime patirti“, – tikina pašnekovas.
Gebėjimas staigiai evakuotis – vis labiau reikalingas įprotis
PAGD Civilinės saugos skyriaus atstovas įsitikinęs, kad gebėjimas staiga evakuotis yra vis labiau reikalingas įprotis, kurio galbūt anksčiau neformavome, bet jį reikia ugdyti nuo mažų dienų.
Pravartu turėti jį išsiugdžius šeimoje, žinoti, kur yra sudėti evakuacijai reikalingi daiktai, aptarus šeimoje, kas juos paims, turėti alternatyvius elektros energijos šaltinius, išeiti iš komforto zonos ir pagalvoti, kad elektros gali nebūti ne kelias valandas, o ilgesnį laiką. Jeigu gyvename individualiame name, svarbu apgalvoti, kaip mums reiktų išgyventi, jeigu nebūtų elektros, vandens, tarkime, porą savaičių.
„Elektros generatorius paprastai yra ta priemonė, kuri, štai, ir po tokių audrų, kokią patyrėme šią vasarą, tampa perkamiausiu daiktu. Jeigu nesiruošime iš anksto patys, turėsime stovėti eilėse prie kuro degalinėse, nes visiems vienu metu prireiks kuro, prie bankomatų, nes visiems vienu metu prireikus grynųjų pinigų, prie maisto ar kitų prekių parduotuvių, – perspėja D.Gurevičius.
Idealiausia yra iš anksto pasižiūrėti, kokia yra artimiausia priedanga, kur mes gyvename, mokomės ar dirbame.
– Tai išsibandėme ir prieš COVID-19, kai buvo paskelbtas karantinas. Prisiminkime, kaip visi puolėme į parduotuves, pirkome prekių gana ilgam laikui, nes nebuvome pasiruošę. Arba, kai prasidėjo karas Ukrainoje, visi puolėme dėtis išvykimo kuprinių.“
Pasidomėti priedangomis derėtų iš anksto
Paklaustas, kaip turėtume elgtis, jeigu iškyla oro pavojus, tarkime, karo atveju, Civilinės saugos skyriaus viršininkas sako: „Jeigu esate lauke, reikėtų eiti į pastato vidų, jeigu turite tokią laiko prabangą. Jeigu gavote tik pranešimą, reikia susirasti artimiausią specialiu ženklu pažymėtą priedangą.
Priedangų tinklas, iš anksto parengtas savivaldybių, yra nurodytos LT72 žemėlapyje. Kartais priedanga gali būti ir nebūtinai viešai esantis koks nors rūsys. Jeigu jau girdimi sprogimai, priedanga gali būti ir griovys, šaligatvio bordiūras ar kita nuo sprogimo bangos apsisaugoti leidžianti konstrukcija.“
Pašnekovas priduria, kad idealiausia yra iš anksto pasižiūrėti, kokia yra artimiausia priedanga, kur mes gyvename, mokomės ar dirbame.
„Jeigu jau nutiko taip, kad gavote pranešimą, nedelsdami čiupkite svarbiausius daiktus ir, jeigu turite tokią prabangą, eikite į artimiausią priedangą. Iš anksto besiruošiant gali būti, kad jūs suprasite, jog jūsų namų būstas yra saugiausia vieta ir jūs neturite prabangos nueiti į viešai skelbiamą priedangą, todėl tą namų darbą irgi reikia pasidaryti iš anksto ir susirasti namie patalpą, kurioje galima būtų pasislėpti nuo antrinių pavojų, t. y. skeveldrų, stiklo dūžių ar pan., nes paprastai tam mes neturėsime laiko ir imti galvoti jau ištikus nelaimei bus sudėtinga.
Neretai tai būna patalpa su antrąja siena už pastato išorės. Na, tarkime, jei įsivaizduosime daugiabutį ar gyvenamąjį namą, dažnai tai būna tualetas ar vonia, kurie neturi langų ir turi antrąją sieną. Geriausia eiti į tokią patalpą, jeigu neturime laiko bėgti į rūsį ar kelis šimtus metrų iki kitos patalpos“, – svarbia informacija dalijasi pašnekovas.
Jis priduria, kad ekstremaliose situacijose svarbu skaityti pranešimus, čiupti svarbiausius daiktus. Galbūt visų daiktų neprireiks, bet derėtų su savimi pasiimti pačius svarbiausius daiktus su ta mintimi, kad galbūt jums ir neteks grįžti į namus.
Svarbiausia nepamiršti geriamojo vandens, radijo imtuvo, mobiliojo telefono, kokios nors krovimo priemonės, tokios kaip nešiojamasis išorinis akumuliatorius, kad neprarastume ryšio.
Taip pat reikėtų įsitikinti, kad apie nelaimę būsite įspėti laiku – aktyvuoti perspėjimo pranešimus telefone, pasidomėti, kur yra perspėjimo sirenos.
Svarbu turėti aiškų veiksmų planą ir veikti kaip komandai
Pašnekovas pabrėžia, kad ekstremaliųjų situacijų metu svarbu turėti aiškų veiksmų planą ir veikti kaip komandai.
„Reikėtų iš anksto susitarti, kas sudarys jūsų komandą. Tai gali būti šeimos nariai, artimieji, o gal net kaimynai – viskas priklauso nuo individualios situacijos. Turėtumėte susitarti tarpusavyje, kaip elgsitės skirtingais atvejais, kur susitiksite, jei būsite skirtingose vietose, kur slėpsitės ar evakuositės, kaip ten atvyksite, kas paims išvykimo krepšį, jei neturite – apsikeisti kontaktine informacija.
Tai ir bus jūsų šeimos planas. Iš anksto sutarti veiksmus labai svarbu, nes įvykus nelaimei telefonas ne visada gali padėti susisiekti. Pavyzdžiui, komandos narys gali telefoną pamesti, palikti namuose, gali išsikrauti baterija ar apskritai neveikti mobilusis ryšys“, – dalijasi svarbia informacija pašnekovas.
Mes tik patys save susižalojame, išeiname į dar didesnį diskomfortą, jei ekstremaliosioms situacijoms nesiruošiame iš anksto.
Anot D.Gurevičiaus, neretai žmonės sako, kad pasiruoš grėsmei, kai ji bus reali: „Deja, kaip ir nelaimės daugiabutyje Viršuliškių g. atveju arba kokio nors snygio ar audros atveju, kartais mes neturime prabangos to padaryti, nes ir paros metas gali būti netinkamas, ir galbūt ir to perspėjimo gali nebūti tinkamo.“
Civilinės saugos skyriaus viršininko D.Gurevičiaus teigimu, mes tik patys save susižalojame, išeiname į dar didesnį diskomfortą, jei ekstremaliosioms situacijoms nesiruošiame iš anksto, ir aktyviai ragina ruoštis ir ugdyti šį įgūdį nuo pat mažų dienų.
Visą informaciją apie tai, kaip pasiruošti nelaimėms ir kaip elgtis jų metu, galite rasti svetainėje Lt72.lt
