Paskelbtoje žinutėje dalijamasi Europos mokslininkų bendradarbiavimo deklaracija, kurioje nurodyta, kad visos ją pasirašiusios šalys susitaria dėl bendradarbiavimo medicinos srityje ir keitimosi duomenimis.
Tačiau tai, kas turėjo būti bendradarbiavimas dėl mokslo pažangos, socialiniuose tinkluose verčiama sąmokslo teorija.
„Lietuvos laikini administratoriai jūsų neatsiklausė, bet jau įsipareigojo dėdėms ir tetoms, kuriems labai reikia jūsų DNR informacijos, kad galėtų savo ne visai katalikiškose laboratorijose jūsų gyvybine informacija eksperimentuoti“, – piktinamasi žinutėje (kalba netaisyta).
Tačiau tokios interpretacijos – gerokai perdėtos.
Aiškūs tikslai
Deklaracijoje nurodytas bendradarbiavimo tikslas – sukurti saugią ir autorizuotą tarpvalstybinę prieigą prie genominių ir kitų sveikatos duomenų.
„Saugios prieigos prie susietų >1 mln. genomų duomenų koordinavimas su sveikatos duomenimis, leistų sujungti analitinius pajėgumus, laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento.
Tai yra labai svarbu siekiant pažangos ir norint suprasti genetines sąsajas, kurios lemia arba sąlygoja ligų atsiradimą“, – skelbiama deklaracijoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad bet kokie duomenys, kuriais dalijamasi mokslo labui, yra nuasmeninti ir pateikiami laikantis visų numatytų reglamentų.
Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) užtikrinama asmenų apsauga, kai jų duomenis tvarko privatusis sektorius ir dauguma viešojo sektoriaus subjektų.
Atitinkamų institucijų vykdomam duomenų tvarkymui teisėsaugos tikslais taikoma Duomenų apsaugos teisėsaugos srityje direktyva.
Domina tik virusai
VU Gyvybės mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Gytis Dudas paaiškino, kad darant COVID-19 diagnozuoti padedantį PGR testą yra bandoma padauginti tik viruso genetinę medžiagą (RNR), o jokių papildomų eksperimentų „su gyvybine informacija“ nedaroma.
„Visi ėminiai po atlikto PGR testo turi būti sunaikinami per ganėtinai trumpą laiko tarpą ir bet koks ėminių užlaikymas atsirastų tik jeigu mėginys buvo SARS-CoV-2 teigiamas ir buvo nuspręsta atsitiktine tvarka jį nukreipti sekoskaitai“, – paaiškino virusologas.
G.Dudas akcentavo, kad dirbama anonimiškumo sąlygomis, o iš PGR testo metu paimtų mėginių mokslininkus domina tik viruso medžiaga.
„Sekoskaitos metu iš ėminio vėl dauginamas visas viruso genomas ir atliekama sekoskaita.
Pasitaiko, kad atsiranda keletas fragmentų, kurie akivaizdžiai priklauso žmogui, tačiau tokiais kiekiais asmeniškai kažką atpažinti yra neįmanoma ir tokių duomenų panaudoti kažkokioms analizėms tiesiog neišeina (dėl prastos kokybės) ir bet kokiu atveju tokie duomenys nėra niekur viešinami“, – pabrėžė mokslininkas.
Ką galima padaryti su DNR?
Maždaug prieš dešimtmetį pasaulyje ėmė populiarėti namuose atliekamų DNR testų rinkiniai, kuriais žmonės galėdavo nustatyti savo etninę kilmę.
Tokį rinkinį įsigijęs asmuo atgal pardavėjams paštu išsiunčia savo seilių arba kraujo pavyzdį, iš kurio vėliau sudaromas asmens kilmės medis.
2016 metais JAV portalas „Vice“ ėmė domėtis, ką būtų galima nuveikti, jei programišiai, įsilaužę į tokias paslaugas teikiančios bendrovės sistemą, gautų prieigą prie daugybės DNR testų duomenų.
Apie tokias galimybes portalo žurnalistams pasakojo daktaras Robertas Greenas, Harvardo medicinos mokyklos medicinos ir genetikos profesorius ir projekto „Genomes To People“ (liet. „Genomai žmonėms“) direktorius.
Pasak mokslininko, nors įsilaužėliai ir gautų prieigą prie daugybės asmenų DNR duomenų, tačiau negalint jų susieti su konkrečiais asmenimis, būtų sunku įsivaizduoti, kaip tai būtų įmanoma vienaip ar kitaip panaudoti.
Tačiau net ir tuo atveju, jei genetinė informacija sistemoje turėtų sąsajų su klientų tapatybėmis, piktnaudžiavimas tokiomis bazėmis masiškai nebūtų labai reikšmingas.
Kur kas didesnę žalą galėtų padaryti tikslinė ataka, kurios metu būtų renkama būtent konkretaus asmens genetinė informacija.
„Jei DNR būtų rodiklių, dėl kurių žmogui gresia Alzheimerio liga, o jūs, tarkime, su tuo žmogumi korporacijoje varžytumėtės dėl darbo vietos, galėtumėte kaip nors bandyti pasinaudoti šia informacija, siekdami jį pašalinti iš žaidimo“, – tvirtino mokslininkas.
R.Greenas anksčiau yra tyrinėjęs, kaip genetinė informacija galėtų būti panaudota politikoje, pavyzdžiui, bandant išsiaiškinti vieno ar kito kandidato ilgaamžiškumą, polinkį į susirgimus.
Pasak R.Greeno, mūsų požiūris į DNR yra ganėtinai siauras – vertinti genetinę informaciją kaip tam tikrą „absoliučią lemtį“ yra neteisinga, mat mūsų ateitis tik nedideliu procentu galėtų būti nuspėjama pažvelgus į DNR.
Anot jo, dauguma ligų atsiranda dėl sudėtingos gyvenimo būdo, genetikos ir kitų veiksnių sąveikos. Pavyzdžiui, nėra vieno geno, kuris garantuotų, kad susirgsite Alzheimerio liga, būtinai paveldėsite psichikos sveikatos sutrikimus, kitas būkles.
Kaip veikia PGR testas?
Molekulinis testas, nustatantis viruso genetinę medžiagą (RNR), dažniausiai vadinamas PGR tyrimu, atliekamas laboratorijose ir parodo, ar žmogus tyrimo atlikimo metu serga virusu ir ar yra potencialus ligos nešiotojas.
PGR (polimerazės grandininė reakcija) – itin specifiškas, greitai atliekamas, didelio jautrumo paveldimų bei infekcinių ligų tyrimo metodas. Jį dar 1983 metais išrado biochemikas Kary Mullis'as.
SARS tipo koronavirusams nustatyti PGR testai buvo naudojami dar 2004 metais.
Norint pagausinti DNR fragmento pakankamą tyrimui kiekį, PGR ciklai kartojami 25−40 kartų.
Šių metų sausį PSO išplatino atmintinę, skirtą laboratorijų specialistams, kurioje nurodoma, kad organizacija prašo tyrėjų griežtai laikytis instrukcijų, interpretuojant PGR mėginių rezultatus.
15min verdiktas: Trūksta konteksto. Nors PGR testų metu iš tiesų imama ir išgaunama tam tikra genetinė informacija, ji yra panaudojama tik konkrečiais – virusų sekoskaitos tyrimų – tikslais. Su jokia kita asmens „gyvybine informacija“ mokslininkai neeksperimentuoja.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia