Kuo skiriasi išieškotojai ir antstoliai?
Bendrovės „Creditum“ direktorius Rolandas Petrulis sutiko paaiškinti, kuo skolų išieškotojai skiriasi nuo antstolių.
„Skolų išieškojimas – tai dažniausiai darbas, vykdomas iki teismo. Žinoma, prireikus vykdome ir poteisminį skolų išieškojimą, tačiau pagrindinis mūsų „arkliukas“ – išspręsti situaciją iki teismo ir išspręsti ją taip, kad ir skolininkas, ir mūsų klientas liktų patenkinti“, – sako R. Petrulis.
Jo teigimu, antstolis atlieka poteisminį išieškojimą, areštuoja žmogaus ar įmonės sąskaitas, nuskaito nuo jų reikiamą sumą lėšų.
Ar tenka susidurti su klientų emocijomis? Tikrai taip. Kartais skola negrąžinama vien todėl, kad kreditorius nepagarbiai jos paprašė.
„Jei dokumentai yra tvarkingi – sutartys, sąskaitos – nerekomenduočiau ir skolininkui „tempti“ iki teismo, nes vėliau reikės sumokėti daug daugiau“, – patarė bendrovės „Creditum“ vadovas.
Taigi šios bendrovės teisininkų užduotis – ne tik puikiai išmanyti teisės aktus, bet ir sutaikyti, rasti kompromisą tarp dviejų konfliktuojančių pusių.
Poveikis – po vieno skambučio
R. Petrulis juokiasi paklaustas, ar grasina skolininkams. Bendrovės direktoriaus teigimu, teisininkai tiesiog skolininkui išaiškina skolos nemokėjimo pasekmes.
„Manau, kad efektyviausia tiesiog išdėstyti, kas bus, jei nesusimokėsi. Ar tikrai verta vėliau mokėti didžiulius pinigus už advokatus, teismo žyminį mokestį, antstoliams? Priminsiu, kad antstoliai tikrai nežaidžia ir nesiaiškina žmogaus ar įmonės finansinės būklės – tiesiog areštuoja visas turimas sąskaitas. Galiausiai, jei skolininko finansinės sąlygos yra labai prastos, sudarome mokėjimų grafiką, kad skolą jis galėtų grąžinti dalimis per kelis mėnesius“, – sakė R. Petrulis.
„Į teismą kreipiamės tik išimtinais atvejais ir tokiu būdu išsieškome kliento skolas“, – sako R. Petrulis.
Pašnekovas priduria, kad susidūrę su piktybišku skolininku, kuris mėto ragelį ir nesileidžia į kalbas, į teismą kreipiasi iškart.
„Ar tenka susidurti su klientų emocijomis? Tikrai taip. Kartais skola negrąžinama vien todėl, kad kreditorius nepagarbiai jos paprašė arba abi pusės viena ant kitos pyksta. Mes galime arba juos sutaikyti, arba tarpininkauti, kad jiems netektų vienam su kitu bendrauti“, – sako R. Petrulis.
Viena mėgstamiausių pašnekovo citatų: „Kuo senesnė skola, tuo sunkiau ją atgauti.“ Kodėl?
„Jei įmonėje atsiranda neapmokėtų sąskaitų ir mes leidžiame jai ilgą laiką jų neapmokėti, ši įmonė toliau grimzta į skolas. Mes galime iš karto aiškintis priežastis, kodėl nemokama, pateikti kreditoriui rekomendacijas. Išskirtiniais atvejais neatsiskaitoma piktybiškai ir taip tiesiog taupomos bendrovės lėšos. Bet kokiu aveju, mums įsiterpus, jie gauna aiškią žinutę, kad kreditorius šios skolos nepamiršo ir nenumos į ją ranka“, – svarsto R. Petrulis.
Pašnekovas pataria luktelėti porą savaičių nuo apmokėjimo termino pabaigos, priminti apie skolą vieną kartą, ir, nesulaukus apmokėjimo, iškart imtis veiksmų.
Pamatę, kiek kainuos aiškintis teisme, susitaiko
Bendrovės „Juristų centras“ direktorė Jolita Simanaitytė paaiškino, kokia dalis užmokesčio tenka skolų išieškotojams ir kiek reikėtų pakloti teismo išlaidoms bei antstoliams.
Manau, kad efektyviausia tiesiog išdėstyti, kas bus, jei nesusimokėsi. Ar tikrai verta vėliau mokėti didžiulius pinigus už advokatus, teismo žyminį mokestį, antstoliams?
„Ikiteisminiame procese mokestis už skolų išieškotojų paslaugas būna arba tam tikras procentas nuo skolos, arba fiksuotas įkainis. Didžiulis privalumas tas, kad jis mokamas tik po to, kai skola yra atgaunama, kai yra aiškus sėkmingas rezultatas“, – sakė J. Simanaitytė.
Skolų išieškotojai konsultuoja ir padeda surinkti dokumentus ar kitokius įrodymus, kad įmonė ar asmuo yra jums skolingi. Tačiau jei byla pasiekia teismą, tenka mokėti žyminį mokestį nuo skolos sumos, advokatui už ieškinio parengimą, vėliau – už atstovavimą teisme. Galiausiai prisideda mokesčiai antstoliui.
„Kai kuriais atvejais, vos pradėjus teisminį procesą, jis iškart ir baigiasi. Nes abi šalys sužino, kiek joms tai kainuos, šios sumos gali būti didesnės, nei pati skola. Ir tuomet sugeba susitarti, bei pasirašyti taikos sutartį“, – patirtimi dalinosi J. Simanaitytė.
Pašnekovė visiškai pritarė kolegos R. Petrulio nuomonei, kad senstant skolai tikimybė ją atgauti mažėja. Negana to, brangsta skolų išieškotojų paslaugos.
„Nes jei skolą atgauti yra sudėtingiau, tuomet brangiau kainuoja ir pati paslauga“, – paaiškino J. Simanaitytė.
Lietuvos įstatymuose įrašytas bendras 10-ies metų senaties terminas skolai. Tačiau tai nereiškia, kad po šio laikotarpio jūsų skolos tiesiog „dings“.
„Priminsiu, kad šis terminas galioja tik kreditoriams – t.y. tiek laiko jie gali paduoti teismui pareiškimą ir skolą prisiteisti. O kai ji jau yra priteista – išieškojimas galimas iki gyvenimo galo. O gal ir dar ilgiau – kai kuriais atvejais skolą gali paveldėti vaikai ir anūkai“, – sakė J. Simanaitytė.
Patarimai laisvai samdomiems: ką padaryti prieš atliekant darbą?
Lietuvoje daugėja laisvai samdomų specialistų, o kartu – ir ginčų dėl skolų. Ką teisininkai pataria padaryti iš anksto, kad vėliau netektų deginti nervų ląstelių?
„Jeigu teikiate paslaugas, reikėtų klientui duoti pasirašyti sutartį arba bent užsakymą. Jei dirbate kūrybinėje srityje, sutartyje galėtų būti punktas, kad darbo ar jo dalies panaudojimas yra laikomas tinkamu paslaugos suteikimu. Tokiu atveju išvengsite situacijos kai užsakovas vengia mokėti už atliktas paslaugas ginčydamas paslaugos suteikimo faktą, tačiau jūsų darbą panaudoja“,– paaiškino J. Simanaitytė.
Sutartys ir užsakymai, kur numatyti bent minimalūs saugikliai, labai pagerina jūsų situaciją ginčo atveju. Ji taip pat teigė, jog nereikia bijoti klientui nurodyti minėtų sąlygų, nes sąžiningas klientas jų neišsigąs.
„Dauguma vis dar dirba be sutarčių, perka paslaugas iš „draugo draugo“. Galiu atskleisti: gana dažnai ginčai dėl suteiktų paslaugų įvyksta būtent tarp susijusių asmenų ar įmonių. Turiu omenyje, kad didžiausias nenoras sumokėti skolą kyla draugui arba artimajam. Daug draugysčių taip ir pasibaigia“, – perspėja J. Simanaitytė.
Skolos atgavimas turėtų būti principo reikalas
Kartais, kai trūksta dokumentų skolai įrodyti, teisininkai padeda juos susirinkti.
„Teisinis pagrindas, skolos įrodymas turi būti, kitaip išieškojimas nebus pradėtas. Tačiau kartais žmonės nesupranta, kad skolą galima priteisti ne tik pagal sutartį bet ir pagal faktą, t.y. pvz . skolininkui teikiama paslauga, už kurią jis nenori mokėti, tokiu atveju galima įrodinėti, kad paslauga asmuo pasinaudojo“, – sako J. Simanaitytė.
Bendrovės „Juristų centras“ direktorė pabrėžia, kad žmonės kreipiasi į skolų išieškotojus ir dėl nedidelių sumų, pavyzdžiui, pvz. 100 eurų. Komunalininkai būna kreipiasi ir dėl daugybės smulkių skolų – netgi po keliolika eurų.
Terminas galioja tik kreditoriams – t.y. tiek laiko jie gali paduoti teismui pareiškimą ir skolą prisiteisti. O kai ji jau yra priteista – išieškojimas galimas iki gyvenimo galo. O gal ir dar ilgiau – kai kuriais atvejais skolą gali paveldėti vaikai ir anūkai.
„Skolos dydis yra labai subjektyvus kriterijus. Fiziniam asmeniui didelė skola yra ir 50 eurų, kai tuo tarpu stambiai įmonei – ir 10 000 eurų gali atrodyti smulki suma. Primenu, kad blogas pavyzdys užkrečia. Jei numosite ranka, kad kažkas jums skolingas, jis ir toliau elgsis taip pat. Manau, skolos atgavimas kaip ir sumokėjimas turėtų būti principinis klausimas“, – sako J. Simanaitytė.
Bendrovė „Juristų centras“ netgi siūlo nuolatinę jūsų skolininkų priežiūrą. Kitaip tariant, kontrolė vykdoma dėl absoliučiai visų atsiskaitymų – jei uždelsiama sumokėti už paslaugas ar prekes apie pusantro mėnesio ir skolininkas nereaguoja į priminimus – pradedamas skolų išieškojimo procesas ir klientui nereikia kiekvienu atskiru atveju svarstyti perduoti išieškojimui skolininką ar ne.
