„Manyčiau, dėl mano profesinės patirties, žinių ir galbūt kokių kitokių savybių, apie kurias aš ir nebūtinai turiu žinoti. Apsisprendžiant teko galvoti pakankamai ilgai, net ilgiau, nei galimai pati Seimo pirmininkė norėjo, kad tai padaryčiau“, – interviu sakė būsimasis KT teisėjas.
Dvejonių priežastis, pasak V.Mizaro, buvo ta, jog priėmus sprendimą dirbti KT keisis statusas, profesinės veiklos pobūdis, mažės mėgstamo darbo – dėstymo Vilniaus universitete.
Peržengtų ribų nebuvo
– Pone Mizarai, pristatant jūsų kandidatūrą į KT teisėjus buvote įvardintas kaip gerbiamas teisininkų bendruomenėje, geriausiu intelektinės nuosavybės, autorinių teisių ir komercinės teisės žinovu. Kodėl visa tai nusprendėte išmainyti į laikiną poziciją, viešumą ir kritiką?
– Man tai nėra baimę keliantis dalykas. Tiesiog tai laikotarpis, kada būsiu naudingas žmonėms, visuomenei ir valstybei.
Jeigu reiškiamas pasitikėjimas dėl patirties ir kompetencijos manau, kad ir susiaurindamas savo privatumą ar laisvę, paaukoju juos tam, kad galėčiau būti naudingas valstybei.
– Parlamente sulaukėte klausimų, kuriuos būtų galima prilyginti homofobiškiems pasisakymams. Kaip jūs tai vertinate ir ką tai rodo apie šalies brandą?
– Galima vertinti įvairiai, tačiau aš vertinčiau kaip diskusijų įvairovę.
Tikrai esu tas, kuris pripažįsta, jog svarstant kandidatus į teismines institucijas Seimo nariai turi teisę klausti jiems rūpimų klausimų pagal savo įsitikinimus ir vertybinius vertinimus.
Prieš save ir kitus esu sąžiningas ir atviras.
Man svarbu tai, kad aš prieš save ir kitus esu sąžiningas ir atviras ir tai buvo neeilinė proga įstatymų leidėjui priimti sprendimą turint visą informaciją (red.past. – apie kandidatą į teisėjus), o tai ne taip dažnai būna.
Gyvename įvairioje visuomenėje ir kiekvienas, turintis tam tikrą nuomonę, poziciją, požiūrį, turi teisę jį išsakyti. Nesvarbu, kad tai kam nors gali nepatikti ar būti priešinga kitai pozicijai.
Mano vertinimu, peržengtų ribų nei Seime, nei viešojoje erdvėje nebuvo.
– Parlamentaras Mindaugas Puidokas teigė, kad jūsų atėjimas į KT stiprins liberaliai mąstančių teisėjų pusę, o tai esą reiškia tai, kad dar labiau bus paisoma „visuomenės elito“ nuomonės. Koks jūsų požiūris į liberalias pažiūras?
– Kiekvienas KT teisėjas, spręsdamas konkrečias bylas, vadovaujasi tik Konstitucija.
O tai, kad kiekvienas teisėjas turi tam tikras pažiūras ir pozicijas yra natūralus dalykas.
Svarbu, kad ne savo pažiūromis ir pozicijomis vadovaudamasis spręstų bylas.
Konstitucijos 104 str. pirmoji dalis įpareigoja vadovautis tik Konstitucija.
Kiekvienas iš devynių KT teisėjų yra savaip įvairūs, turintys tam tikras pozicijas.
S.Skvernelio pareiškimas – be motyvų?
– Ar konstituciniu požiūriu Partnerystės įstatymas netaps pagrindu kreiptis į KT, teigiant, kad partnerystėje esančios šeimos yra diskriminuojamos lyginant su santuokoje esančiomis šeimomis? Viena ryškesnių tokios diskriminacijos apraiškų galėtų būti įsivaikinimo klausimas.
– Nenorėčiau vertinti, dar tiksliai neaišku, kokios teisės normos bus priimtos, jei bus priimtos.
KT pasisakė net du kartus, jog įvairų šeimos gyvenimą gyvenančios poros, nepriklausomai nuo lyties, turi teisę į privataus gyvenimo gerbimą ir valstybės pareigą, tam tikra apimtimi užtikrinti teisinį saugumą.
Taip, išskirtinė vieta skirta santuokinei šeimai tarp vyro ir moters, bet Konstitucija taip pat gerbia ir kitokį šeimos gyvenimą, kurį gyvena žmonės pagal egzistuojančią realybę.
– Kaip įsivaizduojate bendrą darbą su Seimo opozicija. Ypač dabar, kai Saulius Skvernelis pasisakė, jog jūs esate politiškai angažuotas, nes prezidento rinkimuose palaikėte Ingridos Šimonytės siekį vadovauti šaliai?
– Labai įdomi pozicija, nevertinsiu, nes nesupratau motyvų.
Aš balsavau ir dalyvavau rinkimuose naudodamasis savo rinkimų teise, kaip ir bet kuris kitas Lietuvos Respublikos pilietis, pasirinkdamas vieną ar kitą kandidatą, bet jokioje rinkiminėje kampanijoje aš tikrai nedalyvavau ir man tokia S.Skvernelio pozicija pasirodė įdomi.
Aktualijų laida „15/15“ transliuojama kasdien. Visų laidos įrašų ieškokite videogalerijoje.
