LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos naujasis vadovas Mantas Martišius, Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė ir Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė.
– Ponia A.Žilinskiene, jūs buvote tame nelemtame Vyriausybės posėdyje, kuriame buvo kalbama apie Registrų centro duomenis ir kurio įrašas po to buvo sunaikintas. Niekas iš ministrų neišdrįsta nieko apie jį pasakoti, tai galbūt jūs vis dėlto išdrįsite mums pasakyti.
Visų pirma, ar žinojote, kad tas posėdis yra slaptas, kad informacija iš jo negali būti teikiama ir jokie įrašai negali būti niekam rodomi?
A.Žilinskienė: Ne, tikrai manęs niekas nesupažindino, kad tai slaptas posėdis. Apie tai išgirdau tik post factum. Apskritai man keista, kas ten gali būti slapto, jeigu pasitarimas vyksta iškart po posėdžio. To pasitarimo darbotvarkė yra vieša, visi klausimai yra skelbiami viešai iš anksto interneto svetainėje. Ten yra aptarinėjami tiktai įstatymų projektai, o nekalbama apie jokius slaptus dalykus, kažkokias slaptas mintis, idėjas. Nekviečiami privatūs asmenys, tiesiog aptariami įstatymų projektai, kurie ateityje arba turėtų keliauti į Vyriausybės posėdį, arba turėtų būti grąžinti ministerijoms tobulinti.
Aš jau devynerius metus atstovauju žiniasklaidos interesams, dalyvaudavau ir anksčiau pasitarimuose žiniasklaidos klausimais, bet tikrai niekada nekilo klausimų dėl tų pasitarimų slaptumo, nes jeigu ten būtų kartais aptarinėjama informacija, susijusi su valstybės saugumu arba valstybės paslaptimi, visada paprašoma išeiti. Ir tai būdavo suprantama, visi išeidavo. Tikrai neįsivaizduoju, kas ten galėtų būti tokio slapto.
– Dabar gal galite prisiminti, kas ten galėtų būti tokio slapto? Gal ten buvo daug emocijų? Gal premjeras daug kalbėjo? Greičiausiai dėl premjero kalbos, spėčiau, bet Jūs geriau žinote. Kaip elgėsi premjeras – galiu taip tiesiai paklausti?
A.Žilinskienė: Iš tiesų premjeras gana emocingai kėlė klausimus. Jis norėjo išsiaiškinti, kodėl žurnalistams reikėtų suteikti informaciją iš Registrų centro nemokamai, nes jis įvardijo, kad žiniasklaida irgi yra verslas, kuris gauna pelną, ir kodėl mes turime suteikti teisę žurnalistams pelnytis registrų sąskaita.
Be abejo, ten buvo ir emocinis fonas šiek tiek pakeltas ir ne vieną kartą tas pats buvo pakartota. Tokių palyginimų nuskambėjo, kokių tikrai nenorėčiau cituoti ir vertinti. Vis dar tikiu, kad premjeras pats, o ne jo patarėjas susitiks su žiniasklaidos bendruomene ir paaiškins žiniasklaidai ir visuomenei savo poziciją, pats pakomentuos savo žodžius ir tai, ką jis ten turėjo galvoje. Bet pagrindinė mintis buvo ta, ką dabar išsakiau, ko jis klausė ten daugybę kartų, gal emociškai pakeltu tonu.
– Nenorite sakyti, ką jis konkrečiai kalbėjo, tuomet patvirtinkite arba paneikite, ar tiesa, kad premjeras net prilygino žiniasklaidą „MG Baltic“ ir ar buvo kažkas panašaus pasakyta: „Tai paprašykim dabar, kad „MG Baltic“ atpigintų alų“?
A.Žilinskienė: Nenorėčiau komentuoti emocinių pasisakymų, nes puikiai žinau, kad mes visi, kai nesuprantame kai kurių klausimų labai gerai arba mums trūksta informacijos, prikalbame dalykų, apie kuriuos paskui, kai turime visą informaciją, taip negalvojame.
Bet iš tiesų ten nuskambėjo tokie palyginimai, kad įdomu, jeigu paprašytume privataus verslo dabar mums atpiginti kažkokias prekes ar paslaugas, ar verslas taip pasielgtų. Tokių palyginimų ten skambėjo, bet dar kartą pakartosiu, labai tikiuosi, kad premjeras pats susitiks su žiniasklaidos bendruomene ir vis dėlto pats paaiškins susidariusią situaciją ir savo požiūrį į žodžio laisvę, spaudos laisvę, žiniasklaidą ir jos darbą.
– Ponia I.Šimonyte, jūs irgi tikitės Seime išgirsti. Opozicija kviečiasi premjerą kitą savaitę, nes šią savaitę jo nėra. Ką jūs norite išgirsti ir kaip vertinate tai, ką dabar girdite, kad premjeras sako: „Čia uabas, kuris pinigus uždirba, – tai nereikia jiems tos informacijos.“
I.Šimonytė: Čia yra tokia linija, kurios šita valdžia gaila, bet laikosi. Apskritai toks smerkiamas ar niekinamas požiūris, net, sakyčiau, požiūris į privatų verslą, neišskiriant konkrečių subjektų, kurie galbūt yra susijęs su kokiomis nors nepageidautinomis veiklomis ar veikomis. Noriu tiesiog priminti, kad tas pats privatus verslas tuos duomenis į registrus ir suneša, ir tada mes galime jais naudotis ir prognozuoti, analizuoti, galbūt kurti kitus verslus.
Tai šiaip jau pažangios ir modernios valstybės požymis būtų, jeigu premjeras išeitų ir pasakytų, kad čia reikia ne saugiklių, ką jam ir siūliau, o lengviklių – padarykime atvirus duomenis. Suteikime galimybę visuomenei naudotis duomenimis, kuriuos pati visuomenė į tuos registrus ir suneša, ir netgi kažkas galbūt iš to galės padaryti startuolių, naujų verslų, nuolatinių dalykų, ir mums visiems bus iš to didelė nauda. Tą, beje, Europos Komisijos vertinimai rodo.
Čia, manau, toks gana siauras požiūris, o koks yra vaidmuo žiniasklaidos, kaip ketvirtosios valdžios, tai gal premjeras apskritai nesupranta – mano, kad rašo žmonės, kažką spausdina, kažką ten deda, ir tiek. Akivaizdu, kad tiems koncernams, apie kuriuos buvo kalbėta, jeigu šaltiniai taip sako, ir jų kontroliuojamoms žiniasklaidos priemonėms, kurios yra stambios ir turtingos, gali būti visiškai nesunku įsigyti duomenis iš Registrų centro. Sunkiausia tuos duomenis būtų įsigyti tiems, kurie iš tikrųjų daro visuomenei patį svarbiausią darbą, tai yra tiriamąją žurnalistiką.
– Pone M.Martišiau, jūs – naujasis Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vadovas. Trečiadienį buvote pas Ramūną Karbauskį, kalbėjotės su juo. Koks jums įspūdis susidarė: ar valdantieji supranta, kas yra žiniasklaida, koks jos vaidmuo, ką ji veikia?
M.Martišius: Gal nepritarsiu jums. Man susidarė įspūdis, kad pokalbis buvo konstruktyvus. R.Karbauskis pasakė, kodėl atliekamas LRT tyrimas – jis susijęs su valdymo dalykais.
Po to pakalbėjome vadinamąja „Laisvės TV“ tema – ten buvo sumaišytos tam tikros sąvokos, tam tikri dalykai, dėl to kilo grėsmė, kad „Laisvės TV“ kas nors nori uždaryti ar neuždaryti. Galiu pasakyti, kad „Laisvės TV“, kol ji bus transliuojama per „Youtube“ kanalą, niekas jos neuždarinės ir nereguliuos.
– Bet LRT reguliuoti galima?
M.Martišius: LRT reguliuoti gali. Jeigu bus tos išvados patvirtintos, gali keistis tam tikras reguliavimas.
– Pone M.Martišiau, bet kai LRT komisija buvo sukurta, buvo pasakyta, kad „mes tirsime jos ūkinę veiklą, viešieji pirkimai kelia labai daug nerimo“. Dabar girdime, kad reikia LRT Tarybą formuoti taip, kad sutaptų ją deleguojančių institucijų kadencijos, tai yra, pavyzdžiui, nuo Seimo ir Vyriausybės. Mes girdime, kad reikia valdybos, kurios principas visiškai neaiškus, ir gali būti, kad politikai formuos tą valdybą, ir tada jau nebelieka to, nuo ko buvo sukurta komisija. Jums čia viskas atrodo gerai?
M.Martišius: Aš žinau, ką man pasakė, tų išvadų nemačiau. Taip pasakyta, kad, pavyzdžiui, dėl LRT Tarybos tai lyg žodžiu pasakyta, kad nauja LRT Tarybos skyrimo tvarka įsigaliotų suėjus šiai kadencijai. Čia vienas dalykas.
Antras – dėl valdybos. Mes turėjome pripažinti, kad buvo tam tikrų LRT problemų dėl finansų naudojimo, ir taip toliau. Galbūt jie galvoja, kad valdyba geriau negu administracinė komisija.
– Tegu institucijos išsprendžia – ne politikai, sutinkate?
M.Martišius: Sutinku ta prasme. Jie tegu tą ir daro, nes apie tai ir kalbėta buvo.
– Ponia I.Šimonyte, ką jūs galvojate? Tos išvados ateina į posėdį, berods, ketvirtadienį. Toms išvadoms turi pritarti ar galima pritarti? Juolab, kad jūs buvote tie, kurie atėjo į komisiją dirbti ir tik paskui iš jos pasitraukė?
I.Šimonytė: Aš nebalsavau už komisiją nė vienoje jos iteracijoje. Frakcija iš pradžių buvo delegavusi keletą narių į komisiją, nes buvo ir tokia nuomonė, kad tai būtų produktyvu, tačiau vėliau mūsų frakcijos nariai pasitraukė.
Nerėmiau tos komisijos niekada ir manau, kad atsitiko tas, kas ir turėjo atsitikti. Visos tos kalbos, kad reikia ištirti kažkokius buvusius dalykus, dabar pavirto tuo, kad buvusius dalykus reikės tirti prokuratūrai ir kitoms institucijoms. Tai buvo aišku nuo pat pradžių, ir pati tą patį esu sakiusi: „Atiduokite institucijoms, kurios gali tą tirti“, nes kokia darbšti bebūtų ponia Agnė Širinskienė, ji vis tiek negali visų sąskaitų faktūrų supaukščiuoti ir visko išsiaiškinti.
O išvados galiausiai ten yra labai komiškų dalykų, pavyzdžiui, pastebėjimų apie tarybos ataskaitų turinį. Tas pačias pastabas galėtų prisitaikyti tie patys „valstiečiai žalieji“ savo Vyriausybės teikiamoms ataskaitoms, kurios irgi yra panašiai konkrečios ir panašiai susijusios einamuoju momentu, ir tai apskritai viešojo sektoriaus problema.
Arba, pavyzdžiui, pastebėjimą apie atlyginimus, kad neva mes duodame daug pinigų, bet kažkokie žmonės negauna deramo atlyginimo. Mes duodame daug pinigų sveikatos apsaugai, o medikai rezidentai vis tiek uždirba minimalų atlyginimą. Tai gal turėtų parlamentas į šituos dalykus pasižiūrėti, bet visa linija, kuri yra išvadose, ta pagrindinė valdymo linija, ypač kalbant apie tarybos narių skyrimą. Aš čia visiškai noriu atsiriboti nuo asmenybių ir buvusių tarybos narių, ir buvusio generalinio direktoriaus, visokiausių dalykų ir mano patirtyje, santykiuose su tais žmonėmis buvo, ne visada labai gerų. Bet kalbu apie principą. Principas vis dėlto, kad įstatymas yra pats svarbiausias dalykas.
Tai, kad norima suderinti kadenciją skiriamų asmenų su skiriančių asmenų kadencija, rodo vieną iš dviejų: arba žmonės nesupranta, kaip veikia demokratijos institutai, arba tyčia nekreipė dėmesio į tai, kaip veikia demokratijos institutai. Nes yra normali vakarietiška praktika būtent vengti politikų kišimosi, kai kadencijos prasilenkia. Tas pats galioja, tarkim, centriniam bankui, tas pats galioja kokiai nors aukščiausiajai audito institucija ir daugybei institucijų. Jeigu šitą principą dabartinė valdžia bandys ekstrapoliuoti į kitas nepriklausomas institucijas, labai liūdnai baigsis.
– Ponia Aiste, štai klausimas, kaip jums atrodo, jūs ne pirmus metus žiniasklaidoje, nesupranta ar sąmoningai tą daro?
A.Žilinskienė: Noriu tikėti, kad nesupranta, noriu tikėti, kad išklausys, pasitars ir supras. Vienas dalykas, ko mes prašome jau dvejus metus, ypač Vyriausybės ir Kultūros ministerijos, kuri atsakinga už visuomenės informavimo sritį, – kalbėkite su sektoriumi, tarkitės, ieškokite sprendimų kartu. Taip, sprendimą priima Vyriausybė, taip, sprendimą priima Seimas vėliau, bet jūs išklausykite sektorių, kuris paskui turės taikyti jūsų priimtus sprendimus.
Nenueikime iki tokio lygio, kada visos pasaulinio lygio žiniasklaidos laisvės indeksą prižiūrinčios organizacijos skambintų į Lietuvą ir klaustų, kas atsitiko, kai žiniasklaidos laisvės indeksas nukris labai daug punktų. Man tikrai labai skaudu tą girdėti dėl to, kad mes dabar važiuojame į buvusias Rytų bloko šalis, į JAV ir džiaugiamės, kokia pas mus yra laisvė, mūsų etikos kodeksą priima kitos šalys. Mūsų įstatymo nuostatas priima kitos šalys, o dabar mes nukrisime žemyn ir patys atsistosime į tokią pačią vietą kaip Rusija, Baltarusija, ar panašiai.
