Kalbėdama apie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovo Roberto Petraičio, nepaisant sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio raginimų trauktis iš pareigų, kol kas liekančio poste klausimą, I.Šimonytė minėjo besitikinti, kad ministras neužtruks su sprendimais.
„Tačiau vadovas čia yra tik epizodas. Nors tas epizodas yra šiaip charakteringas keletu požiūrių. Nes visas toks viešuomenės tarsi įtraukimas – palaikantys laiškai ir taip toliau, ir panašiai, atsiduoda tokia, aš tiesiai pasakysiu, Sovietų Sąjunga. Ten smerkiantys laiškai paprastai būdavo, kartais – palaikantys laiškai. Ta prasme, toks beveidis kažkoks srautas“, – interviu 15min sakė I.Šimonytė.
Gyvuoja gerai
– Kaip gyvuojate?
– Intensyviai gyvuoju.
Vakar kalbėjausi su Islandijos premjere ir, kadangi daug vyriausybių vadovų sveikina natūraliai protokoliškai naujai suformuotą Vyriausybę ir atsiunčia sveikinimo laiškus, ir dabar daug yra tokių tų pokalbių, aš kažkaip, kai su ja kalbėjausi bandžiau suskaičiuoti, kelinta savaitė čia mes dirbame. Ir supratau, kad dar nėra nė mėnesio.
Bet, atrodo, kad tikrai gerokai ilgiau.
– Iš tiesų Vyriausybei buvo ir yra ką veikti – nuo biudžeto projekto revizijos iki koronaviruso pandemijos suvaldymo. Dirbate ir vėlyvais vakarais, ir savaitgaliais renkatės į pasitarimus bei posėdžius.
Tai ar poilsis – jau čia visai ne jūsų „žanras“?
– Yra to poilsio. Ir, manau, kad vis tiek ilsėtis reikia, nes žmogus turi bent jau šiek tiek išjungti smegenis, kad smegenys neperkaistų.
Buvo čia ir tų kalėdinių pora dienų, kai galbūt tempas buvo intensyvesnis, bet buvo per tas dienas ir susitikimų, ir posėdžių, kur reikėjo skubiai kažką spręsti.
Yra daug tokių dalykų, kurie nuo mūsų nelabai priklauso.
Tarkim, jeigu Europos Sąjungoje (ES) vyksta kažkoks vadinamas opcionas gauti papildomų vakcinų, tai tą sprendimą paprastai reikia priimti iki 24 valandos.
Ir ką tada darai? Tada tiesiog šauki pasitarimą ir svarstome tuos klausimus skubos tvarka.
Yra tų klausimų, reikia dabar galbūt ir dažniau susitikti ir daugiau diskutuoti, bet yra ir tokių laikmečio, matyt, privalumų. Kadangi galime susijungti nuotoliu pakankamai nesudėtingai.
Tai net jeigu žmonės yra kažkur namuose ir kažką daro, jie tikrai gali persijungti į trumpą pasitarimą ar ilgesnį pasitarimą, išspręsti, priimti sprendimus ir toliau grįžti prie savo kažkokių kitų dalykų.
Rado siurprizų
– Kokią situaciją radote gruodžio 11 dieną, kai Vyriausybė prisiekė ir pradėjo dirbti?
– Žinojome, kokia ta situacija yra. Gi ji nebuvo kažkokia labai didelė paslaptis. Didesnis klausimas buvo, ką daryti?
Aišku, yra kažkokių niuansų, kurie išaiškėjo eigoje, ir kurie yra labai apmaudūs.
Kažkokie viešieji pirkimai, tarkime, dėl antigenų testų, kurie buvo paleisti, buvo paleisti netinkamai, ir tai reiškia, kad dabar turi stabdyti procesą, dėl kurio šiaip turėjai kažkokią mintį, kaip panaudoti, tarkim, tuos pačius antigenų testus, bet dabar negali to padaryti, nes pats pirkimas netinkamai paskelbtas.
Tokių tų nemalonių aspektėlių ar ten, tarkim, nesuskaičiuotų mirusių žmonių, ar dar kažko, – tai čia jau tokie siurprizai.
Bet visa kita, kaip atrodo situacija pandemijos, ligoninėse, užsikrėtimų skaičius ir visi kiti dalykai, tai daugiau mažiau gi per visą laiką vis tiek matai.
Dabar tos informacijos tikrai daug yra labai viešos.
Klausimas buvo, ar galima buvo kažką padaryti, kad būtų geriau?
Bet tas nebuvo padaryta, reiškia, Vyriausybei teko daryti dabar.
Kitas klausimas buvo, aišku, biudžetas, kur irgi buvo labai mažai laiko.
Tai žinojome daugiau mažiau, kas yra tame biudžete. Nes tame biudžete buvo tai, kas buvo ir 2020 metais padaryta.
Vyriausybė sau susiteikė labai didelę teisę skolintis ir nenorėjo atvaizduoti tam tikrų išlaidų, kurios yra būtinos.
Ten buvo dar tokių straipsnių, kur kažkam lėšos tiesiog nebuvo numatytos tam, kam turėjo būti numatytos pagal įstatymus, – jau ne pagal situaciją, o pagal įstatymus.
Tai tokius dalykus susirankioti, taip, ten buvo tų siurprizų. Nelabai malonių vietomis.
Bet jie daugiausia buvo tokių 30, 20 mln. ribose ir ministrai stengėsi spėti per tą trumpą laiką ir tai susirankioti.
Bet tas pats performatavimas biudžeto labai ilgai neužtruko.
Tiesiog priėmėme sprendimus, kad reikia viską dėti skaidriai į asignavimus, numatyti tas lėšas.
Kartais girdisi tokių labai paradoksalių pasamprotavimų, kai man priekaištauja buvusios Vyriausybės atstovai, kad dabartinė Vyriausybė šitame biudžete labai padidino deficitą, bet, kaip bebūtų paradoksalu, deficitą tai mes padidinome, o skolinimosi limito – ne.
Vadinasi, mes daugiau nesiskolinsime negu, kad numatė skolintis S.Skvernelio Vyriausybė.
Vadinasi, mes daugiau nesiskolinsime negu, kad numatė skolintis S.Skvernelio Vyriausybė.
Ir tai tiesiog rodo, kad dalis išlaidų buvo neskaidriai paslėptos po kilimu.
Ką paskutinį kartą prisimenu darius turbūt Gediminą Kirkilą 2008 metais.
– Aptarėme prieš interviu mūsų fotografo, beje, darytą nuotrauką, kur Seimo salėje jūs emocingai, sakykime, tarsi nusivylimą rodėte.
Iš tiesų, dėl ko labiausiai netekote žado per visą šitą laikotarpį? Dėl ko nevilties ar nusivylimo daugiausia buvo?
– Turbūt ta neviltis didžiausia ir buvo, kai pradėjo sproginėti šiti duomenų dalykai.
Kai paaiškėjo staiga – ir toje nuotraukoje, neslėpsiu, ir yra ta nuotrauka, kai aš gavau žinią apie tai, kad yra nustatytas tas mirčių skaičiaus neatitikimas.
Aš žinojau, kad medikai yra verčiami rašyti tuos popierinius pranešimus apie mirtį. Nes medikai tikrai skundėsi, prašė šitą atšaukti.
Mes jau buvome kažkaip procese tą duomenų teikimą sutvarkyti.
Buvau labai nustebusi, kad NVSC neturi E-sveikatos duomenų, o verčia kažkodėl rašinėti kažkokius popieriukus.
Ir, kai tu supranti, kad jie verčia rašinėti popieriukius, juos siųsti faksu – gerai, kad dar ne peidžeriu kokiu nors, paskui galiausiai dar duomenų nesugeba susivesti, ir mes, štai, turime tokį neatitikimą.
Aš žinau, kad žmonės pyksta už tuos mano tokius griežtus pasisakymus, bet, man atrodo, kad tokie dalykai tikrai kompromituoja valstybę.
Nes čia yra ne šiaip kažkoks skaičius akmenų ar kažkokių rugių centnerių nuo hektaro, čia yra žmonės, mirtys ir tai yra labai tokia jautri informacija.
Kai tu tiesiog taip pademonstruoji, kad procesai šitose srityse neveikia, mane apima tokia neviltis.
Bet, kita vertus, gana greitai tą situaciją ir išsprendėme.
Nes tas nutarimas, kuris buvo reikalingas, kad Statistikos departamentas gautų duomenis tiesiogiai iš E-sveikatos, iš esmės buvo priimtas per savaitę laiko.
Vieną kartą susitikome, apsitarėme – Registrų centras, Statistikos departamentas, Sveikatos apsaugos ministerija ir Vyriausybės kanceliarija – ir po kelių dienų turėjome sprendimą, kuris buvo suderintas tarp institucijų.
Kodėl tas nebuvo padaryta per daug mėnesių iki šiol, aš nežinau.
Tas kažkaip mane truputėlį pribloškė. Nes tikrai daug ką buvo galima padaryti.
Kodėl tas nebuvo padaryta per daug mėnesių iki šiol, aš nežinau. Tas kažkaip mane truputėlį pribloškė. Nes tikrai daug ką buvo galima padaryti.
A.Dulkys neturėtų delsti
– Esate sakiusi, kad sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys spręs NVSC ir vadovo klausimą, ir apskritai. Bet kada tai bus išspręsta? Nes iš tiesų situacija – neordinari, sprendimų reikia greitų.
– Aš tikiuosi, kad ministras neužtruks, nes negaliu tiksliai pasakyti, kur ten situacija yra dabar: paaiškinimus iš vadovo yra gavęs, ar jau tikrai tuos paaiškinimus išnagrinėjo ir kaip juos vertina.
Bet, manau, kad ministras tikrai neturėtų delsti vienokį ar kitokį sprendimą priimti.
Tačiau vadovas čia yra tik epizodas. Nors tas epizodas yra šiaip charakteringas keletu požiūrių.
Nes visas toks viešuomenės tarsi įtraukimas – palaikantys laiškai ir taip toliau, ir panašiai, atsiduoda tokia, aš tiesiai pasakysiu, Sovietų Sąjunga. Ten smerkiantys laiškai paprastai būdavo, kartais – palaikantys laiškai.
Ta prasme, toks beveidis kažkoks srautas.
Ir, aišku, kai kurie politikai tame, be jokios abejonės, sudalyvavo.
Ir man čia paradoksalu iš tikrųjų yra ta parama ir gerbiamo Gintauto Palucko. Nes man nelabai aišku, kodėl mes niekada negalvojame apie tuos žmones, kuriems vadovai liepia iš esmės su šaukštu išsemti jūrą.
Tai mes turime galvoti apie tuos žmones, o ne apie vadovus, kurie liepia savo pavaldiniams, savo darbuotojams išsemti šaukštu jūrą.
Ir, manau, kad vadovų atsakomybė yra be kita ko ir organizuoti institucijos darbą.
Aš tą savo požiūrį turiu, bet, aišku, aš jo nepiršiu ministrui.
Ministras turi pats įsivertinti, kiek jam institucija – tokia, kokia yra, su ta vadovybe, kokia yra, iš tikrųjų padeda pasiekti tuos tikslus, kuriuos jis, kaip ministras, privalo pasiekti.
– Pakalbėkime apie koronaviruso pandemiją. Situacija šalyje yra sudėtinga. Nors pavasarį, atrodo, tikrai neblogai susitvarkėme, rudenį viskas pradėjo blogėti – ir sparčiai blogėti. Kas atsitiko?
– Pavasarį reakcija buvo, nors daug kas sako, kad pavėluota, nes apie virusą buvo sužinota 2019 metų pabaigoje.
Tai pasiruošimo prasme gal ir galėjom geriau pasiruošti, turint minty, tarkime, medicinos apsaugos priemones, testus ar kažkokius kitus įsigijimus.
Bet, tarkime, apribojimų, karantino įvedimo požiūriu tikrai Vyriausybė gana greitai veikė ir tas karantinas suveikė. Mes tą labai aiškiai matome. Kadangi buvo apribotas atvykimas į šalį, buvo apriboti kontaktai labai stipriai, tai tą situaciją gana greitai pavyko suvaldyti.
Toliau jau karantinas buvo palaisvintas. Ir, vėlgi, suprantamai.
Bet, jeigu žmonės galėjo išeiti vasarą daugiau mažiau į savo gyvenimą ir gyventi jį taip, kaip jiems norėjosi jį gyventi, vis dėlto Vyriausybė turėjo per tą laiką neatostogauti po 5 savaites, o turėjo ruoštis antrai bangai, apie kurios kilimą turbūt nebuvo jokių abejonių.
Nežinau, ar buvo daug ekspertų, kurie būtų sakę, kad, ne, žinote, nieko čia rudenį nebus. Aš nežinau, gal buvo toks įsitikinimas, negaliu atsakyti.
Vėliau, kai jau buvo matyti, kad ta dinamika vis dėlto spartėja, atvejų daugėja, aišku, buvo priešrinkiminis laikotarpis, gal didelio noro apribojimams nebuvo, bet iš karto po rinkimų Vyriausybė tikrai galėjo sugriežtinti karantiną ne tiek, kiek ji tai padarė.
Tada galbūt mes būtume turėję Kalėdoms geresnę situaciją. Bet čia nereikia labai smarkiai, aišku, užsiliūliuoti tuo požiūriu. Mes dabar matome ir kitų šalių pavyzdį.
Tarkime, ta pati Airija, kuri spalio mėnesį paskelbė gana griežtą karantiną ir gana sėkmingai suvaldė atvejų kilimą, vėliau tą karantiną atpalaidavo, nes atvejų jau buvo gerokai mažiau, ir dabar turi labai staigų atvejų kilimą.
Tas galbūt sietina iš dalies su kaimynyste Jungtinėje Karalystėje, kur mes įtariame ir girdime apie sparstesnės plėtros mutacijos tam tikrą buvimą.
Tai tas tik rodo, kad šiaip vis tiek ilgalaikės strategijos požiūriu nėra čia kažkokios išeities, kol visuomenė neįgis plataus masto imuniteto. Ir tą užtikrinti gali tik tai vakcina.
Akivaizdu, kad prioritetas vis tiek dabar turės būti vakcinavimui taip greitai, kaip tik mes galime tą padaryti.
– Kaip dėl tų vakcinų: ar pakankamai jų gauname?
– Aišku, kad nepakankamai. Bet, prisiminkime, kur mes buvome pavasarį.
Pavasarį, kada buvo tokie du epizodai, kurie yra svarbūs.
Pirmas epizodas buvo dėl pačios vakcinos sukūrimo. Tai nebuvo daug tikinčių, kad vakcina bus 2020 metų pabaigoje. Daugiau žmonių, daugiau ekspertų sakė, kad 2021-ųjų pavasarį, kažkada galbūt.
Dabar mes jau turime ES registruotas vakcinas. Vieną dar yra registravusi Jungtinė Karalystė. Aišku, ten jų gamintojas ir ten yra kitų galbūt aspektų.
Akivaizdu, kad tas procesas įvyko neįtikėtinai greitai.
Iš tokių įdomesnių istorijų turbūt yra ta, kad, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl pinigų, kuriuos ES, jau kaip Bendrija, investuotų į vakcinų atradimą, tada Lietuva nematė jokio reikalo prisidėti finansiškai prie šito pratimo.
Ir tik po tokio viešo truputėlį galbūt spaudimo ir badymo pirštais, tada jau ten kažkiek lėšų buvo skirta.
Dabar mes, aišku, kažkuria prasme esame tos situacijos įkaitai. Nes ta vakcina atsirado ir tada jos norisi labai greitai.
O, akivaizdu, kad, jeigu ji ką tik įregistruota, gamybinių pajėgumų – jos labai daug pagaminti, kai visas pasaulis jos nori, – joks gamintojas negali tų gamybinių pajėgumų taip greitai išvystyti.
Todėl gauname ją tokiomis porcijomis. Kas apsunkina, aišku, masto pasiekimą, bet, kita vertus, leidžia kažkaip suplanuoti nuosekliai tą procesą.
Medikai, iš pradžių buvo lyg pirmą savaitę tokia įtampa, kodėl šitas medikas, o ne tas medikas, bet po kelių savaičių jau nebebus iš viso to klausimo, todėl, kad visi medikai tiesiog bus paskiepyti.
„Muštas zuikis“ vertina atsargiau
– Dėl karantino sugriežtinimų – ribojimai, tarkime, dėl judėjimo tarp savivaldybių pratęsti iki mėnesio pabaigos. Suprantu, kad sunku prognozuoti, bet kada galbūt galėsime kalbėti apie grįžimą į normalesnį gyvenimą?
– Kalbėti, tai, turbūt, kalbėsime visada. Bet klausimas, kada galėsime priimti sprendimus, jau kurie iš tikrųjų leistų grįžti į normalesnį gyvenimo ritmą.
Pirmiausia, kaip aš jau ne kartą esu sakiusi, mums reikia sulaukti šitos ir kitos savaitės duomenų, kad mes galėtumėme pasakyti, kur mes iš viso čia judame. Nes dabar skaičiai kai kam jau netgi kelia tokio pagrindo išeiti ir sakyti ką nors labai optimistiško.
Aš šiaip turbūt dėl to, kad esu muštas zuikis, tai truputėlį norėčiau atsargiau vertinti – net ir tai, kas galbūt man asmeniškai atrodo pozityvi žinia ir naujiena.
Visos patirtys kitose šalyse – ką ir minėjau apie tą pačią Airiją, tarkime, ar kitas valstybes, kad vos tik atpalaiduoji karantiną, jeigu nėra kitų veiksmų, tai tie atpalaidavimai reiškia, jog vis vien kažkada grįši prie to karantino – galbūt trečio, galbūt ir ketvirto.
Tai turbūt tam sėkmingesniam suvaržymų nuėmimui reikia keleto dalykų.
Pirmiausia – testavimo strategijų pakeistų, ką ir su ekspertais kalbame, ir tų vadinamųjų antigenų testų, kurie leidžia mastą pasiekti daug didesnį ir galbūt ir laboratorinių testų infrastruktūros pakeitimo.
Ir, žinoma, vakcinavimo.
Jeigu dabar, jau įregistravus ir „Moderna“, mes pradedame gauti ir antrą vakciną, – aišku, iš pradžių mažesniais kiekiais, vėliau – didesniais, tai kuo platesnis vakcinavimo mastas labiausiai ir leis mums grįžti prie įprasto gyvenimo ne laikinai, kas dabar iš esmės gaunasi visur laikinai, o ilgesniam laikui.
– Noriu pasiteirauti apie biudžeto deficitą. 7 proc. – jis didelis. Kaip bus siekiama subalansuoti viešuosius finansus? Ir ar nebus taip, kaip Andrius Kubilius prieš rinkimus buvo plačiai cituojamas, dėl būtinybės veržtis diržus?
– Ponas A.Kubilius buvo plačiai cituojamas be konteksto, nes reikėjo labai aiškiai matyti, ką ponas A.Kubilius norėjo pasakyti.
Nors galbūt būtų buvę geriau, kad jis nebūtų daug apie tai kalbėjęs, nes kažkaip suteikė peno keistoms interpretacijoms.
Čia yra iššūkis, aš tikrai to neslepiu. Iš to 7 proc. deficito, jeigu viskas susiklosto sėkmingai, tai dalis jo yra tiesiog COVID-19. Ir jeigu COVID-19 situacija yra suvaldoma, vadinasi, ateinančiais metais mes jau tiesiog tos problemos neturime.
Didesnis klausimas yra, kaip iš tikrųjų seksis mūsų ekonomikai po visų šitų suvaržymų. Dabar, manau, kad visos tos ekonominės prognozės, kurias mes turime, yra mažai ko vertos.
Kada galėsime jas atsinaujinti jau kažkaip pagrįstai, sunku pasakyti. Ir išorės ekspertai, aišku, tam tikrą scenarijų turi pasirinkti kaip centrinį, nes pagal jį turi pasiruošti biudžetą ir kažką susiplanuoti, bet, toli gražu nereiškia, kad tas centrinis scenarijus ir veiks.
Praėjusiais metais centrinis scenarijus buvo -8 proc., turėjome, nežinau, kiek ten bus, -1,5 proc. ar panašiai. Bet šiais metais turime +3 proc. ir ne faktas tikrai, kad tą turėsime.
Kadangi pati situacija yra labai neapibrėžta, labai sunku ir sakyti kažką, ką mes čia labai galėsime padaryti. Bet nėra poreikio kažkokiems dideliems diržų veržimams, jeigu mes tiesiog galėsime atsisakyti vienkartinių išlaidų, susijusių su COVID-19 situacija, ir, jeigu ekonomikai seksis gerai.
Ar bus poreikis turėti didesnį deficitą, tarkim, dar 2022 metais? Labai gali būti. Aš tikrai to neatmetu, nes vėlgi tai priklausys labiausiai nuo to, kiek ekonomika – mūsų ir pasaulio – nukentės nuo šitos antros bangos ir kiek vakcina greitai leis pasauliui grįžti atgal.
Tai, aš manau, kad nereikia nei gąsdinti, nei gąsdintis.
Tiesiog turime labai neapibrėžtą situaciją, eisime per tą neapibrėžtą situaciją kažkaip visi kartu ir tikrai vengsime tų sprendimų, kurie yra ekonomikai žalingi.
2008-2009 metais, visi puikiai žinome, kad darėme tai, kas buvo procikliška.
Ta prasme, tuo metu tikrai reikėjo elgtis priešingai, bet priešingai elgtis nebuvo galimybių. Lygiai taip pat, kaip ir iki krizės reikėjo elgtis priešingai, negu buvo elgiamasi.
Galimybės buvo. Ir jos būtų leidusios sukaupti rezervą ir mažiau išbalansuoti ekonomiką.
Bet, kadangi nebuvo elgiamasi tada, tai negalėjome elgtis ir mes.
Dabar mes jau turime daug daugiau opcijų ant stalo.
Nuo švietimo iki ekonomikos
– Be abejo, dabar dominuojanti tema yra koronaviruso pandemija. Ji kada nors baigsis, tikėkimės. Kokie bus ir yra kiti Vyriausybės veiklos bei darbų prioritetai?
– Manau, kad, aišku, galima įvardyti tą patį švietimą, kuris niekur nedingo ir turbūt korona krizėje dar labiau tik paaštrėjo dalykai, kurie yra spręstini skubiai.
Todėl, kad, štai, iškeli vaikus į nuotolinį ugdymą ir supranti, kad ta atskirtis švietime, kuri ir šiaip egzistuoja – net tada, kada vaikai mokosi mokykloje, tik dar labiau pagilėja, dėl to, kad susiklosto kažkokios aplinkybės.
Ambicija dėl susitarimo dėl švietimo niekur nedingo, net ir koronos metu. Tikrai švietimo ministrė dirbs ir su socialiniais partneriais, ir su ekspertais, kad tą susitarimą galėtumėme pasiūlyti.
Kitos temos, kurios mums turbūt yra natūraliai artimos, yra pati ekonomikos kaita. Aukšta pridėtinė vertė ar aukštesnė pridėtinė vertė nei dabar turime. Kokybinė transformacija.
Čia, žinoma, pagrindinis uždavinys bus susiplanuoti vadinamo Gaivinimo fondo ir naujos ES perspektyvos lėšas tam, kad mes iš tikrųjų galėtume tuos pagrindus nusitiesti.
Tiek ir žaliajam kursui, tiek ir skaitmeninimui. Kur, mes čia, manau, kad turime daug ambicijų ir turbūt, neabejoju, kad sieksime apčiuopiamų rezultatų, tarkime, atvirų duomenų srityje.
To paties Registrų centro istorijoje, kur daug buvo diskutuojama apie žurnalistų teisę gauti tuos duomenis, ir kas yra toks partikuliarinis klausimas.
Bet, manau, kad šiaip ambicija turėtų būti daug didesnė.
Turėtų būti ambicija apskritai į atvirus duomenis, kad mes galėtumėme atverti kuo daugiau duomenų ir, štai, COVID-19 atveju matome, kaip atviri duomenys iš tikrųjų leidžia visuomenei daug geriau suprasti kas vyksta.
Valstybės tarnybos reforma, kurios irgi tikėčiausi, nes NSVC atvejis turbūt yra vienas iš tų atvejų, kurie gerai parodo, kiek mums brangiai kainuoja pigi valdžia.
Valstybės tarnybos reforma, kurios irgi tikėčiausi, nes NSVC atvejis turbūt yra vienas iš tų atvejų, kurie gerai parodo, kiek mums brangiai kainuoja pigi valdžia.
Tai turime tų ambicijų daug. Norime ne prisižadėti per daug, todėl kad šimtą dalykų padaryti dažniausiai reiškia, kad šimto dalykų nepadarysi.
Bet, manau, kad kokias 6-7 reformas išsikėlę priemonių plane kaip esminius dalykus, bandytumėme to pokyčio pasiekti.
– Tvirtinant Vyriausybę prezidentas Gitanas Nausėda minėjo, kad kai kurių ministrų atžvilgiu, pirmiausia, matyt, sveikatos apsaugos A.Dulkio, bus itin griežtas, suprask, nereikėtų laukti tos simbolinės 100 dienų atvangos.
Susitinkate su prezidentu. Kokių signalų gal sulaukiate – ar jis patenkintas jūsų Vyriausybės darbu? Be to, kaip savo ministrų kabineto veiklą vertinate pati?
– Aš vertinu kaip tikrai darniai dirbančią komandą. Tikrai kiek kartų reikėjo skubiai susirinkti, susisiekti, kažką aptarti, ministrai puikiausiai visada būna pasiryžę ir pasirengę.
Žinoma, kiekvienam ateiti į ministeriją yra gana sudėtingas iššūkis, nes didelė dalis kabineto žmonių kažkokios didelės patirties vykdomojoje valdžioje iki šiol neturėjo.
Tų žmonių, kurie yra buvę vykdomojoje valdžioje, yra turbūt gal ant vienos rankos pirštų suskaičiuojama.
Plius komandas reikia suformuoti, kas irgi užtrunka pačioje kadencijos pradžioje, nes reikia, kad tarnybos patikrintų ir taip toliau, ir panašiai.
To tokio natūralaus vežimo įsivažiavimo kažkokių trikdžių yra, bet tikrai patys ministrai geranoriškai padeda vienas kitam. Kas man šitoje Vyriausybėje turbūt yra gana fenomenalu.
Nes kitose Vyriausybėse – ir man dirbant – prie kitų Vyriausybių labai dažnai tas matydavosi, kad jeigu reikia kokį nors klausimą labai greitai suderinti su kita institucija, tai ten teisės aktų nustatyta tvarka 10 dienų skaitysiu, kad parašyčiau tau savo išvadą, kurioje galbūt bus parašyta, kad viskas yra gerai. Bet tai „suvalgys“ laiko.
O čia mes tiesiog, jeigu labai svarbus klausimas, tai visi padedame kitus dalykus į šalį, ir tada teisingumo ministrė, ekonomikos ministrė, finansų ministrė, kanceliarija ar sveikatos ministras mes greitai kažkaip atsisėdame, pabandome padaryti, padarome ir einame toliau.
Tas geranoriškumas, kuris turbūt iš dalies yra gal susijęs ir su tuo, kad daug ministrų yra ir jauni, ir nesugadinti kažkokio biurokratinio dar darbo, tai mane jis labai žavi. Man labai lengva dirbti.
Prezidentas, žinoma, turi savo nuomonę. Bet aš taip pat turiu savo nuomonę.
Mes kalbamės darbiniais klausimais. Kiek buvome susitikę – ir apie pandemiją, ir apie biudžetą, ir apie kažkokius kitus dalykus.
Tai jis turbūt vertina ir vertins. Bet atsakomybė tai yra visų pirma, žinoma, pačios Vyriausybės už tai, ką ji daro.
Persikraustė į Turniškes
– Ar jau persikraustėte į premjero rezidenciją Turniškėse?
– Taip, turėjau persikraustyti ir persikrausčiau prieš porą savaičių.
Tiesiog jau kai apsaugos patapo daugiau ir kai supranti, kai tave turi saugoti visą parą, ir kai tikrai nenori, kad žmonės mažame sklypelyje kažkur patvory gyventų kažkokioje laikinoje konstrukcijoje...
Kaip ir sakiau nuo pat pradžių, tos investicijos, kurios ten būtų buvę reikalingos, mano nuomone, yra ir neprasmingos, ir tiesiog žmonėms dirbti labai nepatogios, tai, persikėliau.
– Tenkina ten sąlygos? Remontų kažkokių nereikia?
– Nebuvo karšto vandens kelis kartus. Tai čia toks įdomesnis dalykas. Sakau, atvažiuoji žmogus gyventi į Turniškes ir, pasirodo, ten nėra karšto vandens.
Aišku, čia sutvarko žmonės labai paprastai tokius dalykus. Jokių remontų ten, žinoma, nereikia. Tas namas yra tikrai man per didelis.
Turbūt ir šeimai nėra mažas. Net jeigu ten būtų dar kokie du vaikai ir sutuoktinis. Bet tiesiog pasirenki tiek vietos, kiek tau reikia būtinai gyventi, ir gyveni.
O į kai kurias vietas aš ten dar net nesu užėjusi.
– Ar tapote visateise šunelės Perlos globėja?
– Dar ne, dar nesutvarkėme dokumentų. Bet, kadangi iš manęs nekonfiskavo Perlos, tai kažkada ir prie šito rankos prieis.
-
I.Šimonytė apie pandemijos valdymą: buvusios Vyriausybės neveiksnumas vasarą ir situacija su NVSC kompromituoja valstybę
-
Ar ekspremjerai parodytų pavyzdį skiepytis nuo koronaviruso? Esant reikalui – pasirengę
-
I.Šimonytė: COVID-19 situacijos tendencijas matysime po dviejų savaičių
-
Premjerė: britiškos COVID-19 atmainos plitimas reikštų didelę įtampą sveikatos sistemai
-
Vyriausybė svarsto finansuoti plataus masto COVID-19 genomo sekos tyrimus
