Vos pradėjęs bristi supratau, kad kūnui tai visiškai nauja patirtis ir kad net nežinau, kaip reaguoti į tokį išskirtinį šalčio keliamą skausmą. Po keliasdešimt sekundžių pajutau, kad pamažu pradedu nejausti kojų pirštų, darosi sunkiau kvėpuoti, o juk maudynės dar neprasidėjo!
Apie tokius intensyvius jausmus iš anksto mane perspėjo į nuotykį lydėjęs maudynių šaltame vandenyje instruktorius Arūnas Degutis, besiremiantis Wimo Hofo metodika.
Olandas W.Hofas pasaulyje išgarsėjo dėl išskirtinių savybių toleruoti šaltį. Pasaulio Gineso rekordų knygoje jis pasižymėjo kaip toliausiai po ledu nuplaukęs (57,5 metro, 2000 metais) ir kaip greičiausiai basomis and ledo ir sniego pusmaratonį nubėgęs žmogus (2 valandos, 16 minučių ir 34 sekundės). W.Hofas taip pat iš viso 16 kartų pagerino pasaulio rekordą kitoje srityje – ilgiausio sąlyčio su ledu. 2013-aisiais jis ant ledo išbuvo 1 valandą, 53 minutes ir 2 sekundes.
W.Hofo metodas remiasi trimis pagrindiniais stulpais – šalčio terapija, kvėpavimo pratimais ir valia. Olando teigimu, šaltis padeda deginti riebalus, stiprinti imuninę sistemą, pagerina miegą. Kvėpavimas padidina energijos kiekį, šalina toksinus, sumažina stresą, subalansuoja nervų sistemą, o valia leidžia praktikuoti šią, iš pradžių diskomfortą keliančią metodiką, ilgą laiką.
Sertifikuotas W.Hofo instruktorius Lietuvoje A.Degutis teigia anksčiau šaltame vandenyje pusantrų metų maudęsis kasdien. Dabar tą daro 3-4 kartus per savaitę.
„Mūsų organizmas yra labai stiprus, su sąlyga, jeigu leisim pačiam kūnui daryti sprendimus. Visa W.Hofo metodika yra leisti kūnui dominuoti, protas tik padeda, truputį skatina. Bet ne ego pagrindu, kad „užvarytum“ kūną iki nemalonumo ar rekordų, bet stebint ir padedant jam atlikti tai, ką jis sugeba pats. Tam reikia panaikinti įvairius naratyvus, baimes, įvairius „žinojimus“, – teigia jis.
W.Hofo metodas buvo tyrinėtas ir mokslininkų. 2014-aisiais Radboudo universiteto mokslininkai konstatavo, kad naudodamas praktikas olandas sugebėjo daryti tiesioginę įtaką savo nervų ir imuninei sistemoms. 2018-aisiais Wayne State universitetas pastebėjo, kad taikydamas savo metodą W.Hofas sugebėjo aktyvuoti tam tikras smegenų sritis, atsakingas už skausmo toleravimą, savęs suvokimą ir gerą savijautą. W.Hofo metodo unikalumui paaiškinti moksliniai tyrimai vykdomi iki šiol.
Lendam į vandenį
Prieš maudynes svarbu atlikti specialius kvėpavimo pratimus. Jų gali pamokyti instruktoriai arba įrašytą kvėpavimo praktiką galima rasti internete. W.Hofas moko intensyviai kvėpuoti, o po to sulaikyti kvėpavimą keletą minučių. Tai padeda nuraminti protą ir paruošti kūną.
Su A.Degučiu prieš maudynes dar atlikome vieną fizinį pratimą – tokiu būdu nuogam kūnui padėjome apsiprasti prie šalčio.
Įlindus į vandenį, anot instruktoriaus, svarbiausia taisyklingai kvėpuoti.
„Kvėpavimas yra vienintelis dalykas, ką mes galime kontroliuoti. <...> Per kvėpavimą mes atrandame raktą – atsipalaiduojame“, – teigia jis.
Tiesa, kvėpuoti nėra lengva – stingdantis šaltis pradeda spausti krutinę. Reikia įdėti valios pastangas, kad iškvėpimas būtų kuo ilgesnis. Įkvėpęs kelis kartus pasiryžtu ir guluosi į Vilnelę. Žiūrėkite, kaip sekėsi šis eksperimentas:
