„Aš manau, kad buvo kai kurie specialistai. Aš jų labai neklausinėjau, jie apie save irgi labai daug nekalbėjo. Jie buvo arba tarnavę Rusijos kariuomenėje, arba dar tarnauja, nežinau. Iš tikrųjų, jeigu vykdavo pamokos kokios nors, tai būdavo ir profesionalai“, – LRT žinių laidai „Panorama“ sakė Vasilijaus Kačalovo gimnazijos istorijos mokytojas Romanas Abramovas.
Trečiadienį 15min.lt aprašė, kaip dviejų Vilniaus mokyklų auklėtiniai buvo kasmet vežiojami į Rusijos sukarintas stovyklas „Sojuz“. Šitie renginiai yra finansuojami Rusijos gynybos ministerijos ir FSB tinklui priklausančių organizacijų.
Mokytojas R.Abramovas buvo vienas pedagogų, kuris vežė moksleivius į šiuose renginius – penki Vasilijaus Kačalovo gimnazijos mokiniai šiemet vyko į Tatarstaną.
Žurnalistams pedagogas teigė, kad vienas iš jo tikslų – kad vaikai pamatytų šalį.
„Buvo vieną dieną išvyka į kalnus, ten buvo didelis ežeras, jie gyveno geromis sąlygomis. Buvo mokoma karinės medicinos, žinoma, buvo skiriama dėmesio Antrajam pasauliniam karui ir visai istorinei tematikai“, – apie stovyklas „Sojuz“ pasakojo mokytojas R.Abramovas.
„Lietuvos ryto“ televizijai pedagogas pripažino, kad moksleiviai gyveno kariniu režimu: keldavosi anksti, negalėjo naudotis mobiliaisiais telefonais, dėvėjo desantininkų uniformas, turėjo griežtai klausyti įsakymų.
„Iš tikrųjų buvo drausmė kaip kariuomenėje, – sakė R.Abramovas. Po kelių sekundžių pedagogas patikslino savo komentarą. – Šiek tiek kaip kariuomenėje, iš tikrųjų.“
Iš tikrųjų buvo drausmė kaip kariuomenėje, – sakė R.Abramovas. Po keliu sekundžių pedagogas patikslino savo komentarą, – Šiek tiek kaip kariuomenėje, iš tikrųjų.
Vasilijaus Kačalovo gimnazijos mokytojas nepasakė, kaip vertina tai, kad NATO šalies piliečiai dalyvauja agresorės Rusijos sukarintose stovyklose. Bet išreiškė savo nuomonę, kad tai – vienas iš būdų sumažinti įtampą tarp Vilniaus ir Maskvos.
„Nepasakyčiau, kad organizatoriai turi planų atkurti Sovietų Sąjungą. Jie puikiai supranta, kad tai yra neįmanoma. Bet jie nori, kad tas kultūrinis bendradarbiavimas vis dėlto vyktų, kad nežiūrėtų vieni kitus kaip į priešus“, – sakė mokytojas.
Kviečia karo veteranai
Vilniaus Sofijos Kovalevskajos mokyklos, kuri taip pat dalyvavo sukarintose stovyklose, vidurinio ugdymo skyriaus vedėja Asta Marinaitė sakė žurnalistams, kad kvietimą dalyvauti renginyje gavo iš Lietuvoje registruotos Afganistano karo invalidų draugijos.
Ji teigė, kad kvietime buvo nurodoma, kad stovykla yra sportinio ir kultūrinio pobūdžio. Apie karinius dalykus nebuvo rašoma.
„Mūsų vaikai važiavo kaip Lietuvos ambasadoriai. Vaikai mokėsi tautinių šokių, treniravosi, plušo“, – LRT žurnalistams sakė pedagogė A.Marinaitė.
Siūlė susilaikyti nuo tokių stovyklų
Lietuvos rusų atstovai skandalingą situaciją vertina nevienareikšmiškai. Vieni teigė, kad Ukrainoje vykstant karui reiktų susilaikyti nuo dalyvavimo tokiuose renginiuose.
„Jeigu tos stovyklos tikrai buvo karinės, tai gal ir nereikįtų jose dalyvauti, kai dabar tokia politinė situacija“, – penktadienį sakė Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos vadovė Ela Kanaitė.
Jeigu tos stovyklos tikrai buvo karinės, tai gal ir nereiktų jose dalyvauti, kai dabar tokia politinė situacija, – penktadienį sakė Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos vadovė Ela Kanaitė.
Ji teigė, kad apie Vilniaus moksleivių dalyvavimą stovyklose „Sojuz“ sužinojo tik iš žiniasklaidos.
Pašnekovė sakė, kad perskaičiusi 15min.lt straipsnį iškart susisiekė su mokyklų vadovais ir bandė išsiaiškinti situaciją.
„Kaip man pasakotojo, tai tos stovyklos nėra karinės. Yra kažkokių elementų, bet tai labiau panašu į skautų stovyklas. Todėl man labai sunku komentuoti, kai nežinau tikrosios situacijos“, – kalbėjo E.Kanaitė.
Ji pabrėžė, kad stovykla „Sojuz 2014“ vyko vasaros pabaigoje, neprasidėjus mokslo metams, todėl pasirinkimas ar dalyvauti renginyje yra „kiekvieno žmogaus pasirinkimas ir sąžinės reikalas“.
E.Kanaitė pripažino, kad asociacija bendrauja su Rusijos ambasada Vilniuje, tačiau teigė, kad dauguma įgyvendinamų projektų yra kultūriniai.
„Nereikia šitų dalykų suplakti į vieną krūvą. Reikia atskirti tokias karines stovyklas nuo kultūrinių projektų, rusų kalbos mokytojų tobulinimo kursų ir kitokių dalykų“, – kalbėjo rusų mokyklų mokytojų atstovė.
Ji pabrėžė, kad Lietuvoje gyvenantys rusai, visų pirma, yra Lietuvos piliečiai.
Tyrimą vadino nesąmone
Seimo narė Larisa Dmitrijeva, kuri atstovauja Lietuvos rusų sąjungai, yra kitokios nuomonės. Ji situaciją komentavo nenoriai – penktadienio popietę susisiekus su telefonu, politikė teigė, kad šiuo metu negali kalbėti.
Seimo narė trumpai užsiminė, kad kiekvienas apie tokius dalykus rašantis žurnalistas turėtų jausti atsakomybę, pagalvoti apie galimą lietuvių ir rusų bendruomenių sukiršinimą, todėl turėtų rašyti apie teigiamus dalykus.
Straipsnį ji pavadinimo nesąmone, tačiau nepaaiškino kodėl tai yra nesąmonė.
