Spaudos konferencijoje Vyriausybėje dalyvauja Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, ir Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.
Konferenciją žiūrėkite čia:
A.Monkevičius tikino, kad svarstoma moksleivius grąžinti į mokyklas bent dviem savaitėms. Pradinukai į mokyklas grįžtų gegužės 25 dieną, vyresni mokiniai – nuo birželio 1 dienos.
Tačiau mokytojams, grįžtantiems į darbą neketinama mokėti jokių priedų už darbą pavojingomis sąlygomis.
„Jei būtų tokių galimybių biudžete numatyta, tikrai būtų galima apie tai galvoti. (...) Dabar pasiskolintos lėšos nukreipiamos yra į socialiai jautrias grupes ir žmones, kurie susiduria su labai sudėtinga situacija. Tuo tarpu visiems darbuotojams švietimo įstaigose yra mokamas atlyginimas dirbant nuotoliniu būdu tas, kuris yra numatytas“, – teigė A.Monkevičius.
Ministras tikino, kad kiekviena mokykla atskirai spręs, kada baigti mokslo metus.
„Bent dvi savaites siūlytume mokykloms dirbti gyvai“, – teigė ministras.
Visgi tai esą nėra privaloma. Pavyzdžiui, Vilniaus licėjus, esą yra numatęs nuotolinį mokymą iki mokslo metų pabaigos, ir galės tai daryti.
Anksčiau ir pats A.Monkevičius tikino, kad moksleiviai į klases šiais mokslo metais nebegrįš, o mokslo metai nuotoliniu būdu bus baigiami birželio 1 dieną.
Tačiau dabar ministras sako niekada nesiūlęs mokslo metų baigti iki birželio. Pasak jo, buvo kalbama apie tai, kad iki birželio reikia ruoštis nuotoliniam mokymui. Ir dabar jis kartoja, kad bendrojo ugdymo programa turi būti baigta iki birželio, o grįžus į mokyklas vykdyti konsultacijas ir užsiimti neformaliuoju ugdymu.
Ministro teigimu, vaikams bus labai svarbu dvi savaites pabendrauti gyvai, o pradinukų tėvai nė negali grįžti į darbus, kol vaikai mokosi iš namų.
Vis dėlto, pasak ministro, net ir grįžus į mokyklas ir toliau turės vykti ir nuotolinis mokymas tiems, kurie į mokyklas grįžti negali.
Ministro teigimu, šis sugrįžimas į mokyklas būtų repeticija prieš rugsėjį, kai, kaip mano ministras, vis dar reikės galvoti apie rizikos grupės asmenų saugumą. Tačiau A.Monkevičius nepatikslino, ar vaikų skaičius klasėse mažės, ar bus privalomi skydeliai ar kaukės, pirštinės.
„Tuos klausimus mes dar svarstysime Vyriausybėje kitą savaitę“, – aiškino jis.
Vaikų darželiai, kuriuose kaukių nereikės, pasak ministro, pilnu tempu pradės veikti nuo gegužės 18 d., tačiau esą tam turi būti labai rimtai pasirengta.
„Maksimaliai turi būti laikomasi grupių izoliacijos principo, darbuotojai dirbtų tik vienoje grupėje, vaikai – lankyti tik vieną grupe, kontaktų turi būti vengiama ir lauke“, – nurodė sąlygas ministras.
O ar vaikai galės lankyti būrelius, stovyklas?
Ministras tikina, kad poreikis edukaciniams užsiėmimams vasarą bus labai didelis.
„Mes norėtume, kad tada, kai pradinukai baigs mokyklas, tai yra nuo birželio 4 dienos, vasaros poilsio organizatoriai galėtų pradėti veikti“, – teigė ministras. Anot jo, tam papildomai bus skirta ne mažiau nei 2,5 mln. eurų.
Egzaminai – su kaukėmis ir po 9 patalpoje
Valstybinių brandos egzaminų sesija turėtų prasidėti birželio 22 dieną, ministro teigimu, čia niekas nesikeičia.
Pasak jo, vertintojų registre jau yra pakankamas kiekis mokytojų – per 1000 asmenų, kurie pasiryžę vertinti brandos egzaminų darbus.
Tuo tarpu vykdyme, ministro nuomone, galės padėti ir savanoriai, ir ne mokytojai.
„Priežiūros darbai gali būti atlikti ne mokytojų“, – sakė jis.
Skaičiuojama, kad vykdytojų reikės maždaug 40 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
Anksčiau egzaminą vienoje patalpoje laikydavo 14 moksleivių, dabar šis skaičius sumažintas iki 9, tarp žmonių turi būti 2 metrų atstumas. Egzamino metu reikės dėvėti kaukes ir pirštines, jei šis reikalavimas nebus atšauktas švelninant bendras karantino sąlygas.
A.Ranonytė tikino, kad iki gegužės 18 dienos abiturientams sudaryta galimybė atsisakyti jau pasirinkto laikyti egzamino, jei jo laikymas nėra svarbus renkantis studijas.
Šią savaitę ministerija pasiūlė leisti brandos atestatą gauti išlaikius tik vieną egzaminą, tačiau tam nepritaria nei Švietimo taryba, nei Prezidentūra.
Penktadienį ministras tikino, kad tokia galimybė buvo svarstoma, ar nereikėtų vieno egzamino, o gal net nereikėtų nė vieno – pakaktų mokyklinių įvertinimų, tačiau išklausius ekspertų, minties atsisakyta.
„Nusprendėme nieko nekeisti“, – teigė ministras.
