KT 2005 metų vasarį konstatavo, kad Seimo nariai, kaip ir visi dirbantys mirtingieji, turi eiti kasmetinių mokamų atostogų. Tačiau parlamentarai per penkerius metus taip ir nesugebėjo numatyti ėjimo atostogauti mechanizmo: kada konkrečiai tai būtų galima padaryti, kiek atostogos truktų ir t. t.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) pasiryžo reglamentuoti tautos atstovų poilsį tik dabar, parlamento valdybos prašymu griežtindama Seimo statutą, kad sudrausmintų posėdžių nelankiusius, už kolegas balsavusius ir kitaip prasižengusius parlamentarus.„Seimas turbūt vienintelė institucija visoje valstybėje, kurioje nėra oficialių atostogų“, – situaciją apibūdino etikos sargų vadovas Algimantas Salamakinas
Malonus neapibrėžtumas
Paklaustas, kodėl parlamentarų atostogos nereglamentuotos iki šiol, A.Salamakinas pasiūlė klausti tų, kurie praėjusioje kadencijoje vadovavo Seimui, pirmininkavo EPK ir dirbo su Seimo statutu – pats jis tuo metu vadovavo Jaunimo ir sporto reikalų komisijai. Tačiau politikas patvirtino, jog ne vienam parlamentarui patogesnis dabartinis neapibrėžtumas.
Vieša paslaptis, kad tarp sesijų dažnas Seimo narys keliauja paslidinėti ar į šiltus kraštus. Vieni važiuoja slapta, vadovaudamiesi statuto nuostata, kad laikotarpiu tarp sesijų parlamentaras savo darbą organizuoja pats. Kiti prašo Seimo valdybos sutikimo, kad juos išleistų išvykti į užsienį asmeniniais reikalais.
„Kiek žinau, kai buvo bandoma reglamentuoti atostogas praėjusioje kadencijoje, daugelis Seimo narių klausė: „kam čia to reikia? Viskas ir taip aišku, kad Seimo narys gali kada nori išvykti“. Bet taip negalima. Sąžiningai dirbančiam Seimo nariui geriau, kai viskas reglamentuota, kad nereiktų nuvykus į kokią Arabiją bėgioti nuo žurnalistų. Dabar pasipila vienas skandalas po kito“, – dėstė A.Salamakinas.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas |
Paskutinis skandalas kilo, kai Krikščionių partijos frakcijos narys Linas Karalius viešėdamas egzotiškuose kraštuose praleido visus sausio mėnesio posėdžius, o už jį per Seimo posėdžius balsavo frakcijos kolega Aleksandras Sacharukas.
Didžiausios Seime Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma atkreipė dėmesį į kitą atostogų galvosūkio aspektą – būtų nelogiška poilsiaujančiam Seimo nariui skirti pinigų parlamentinei veiklai finansuoti.
„Galiu nujausti, kad nesėkmingai balsuojant dėl atostogų tvarkos praėjusioje kadencijoje kai kuriems Seimo nariams galėjo pristigti įkvėpimo balsuoti „už“, nes tuomet parlamentinės veiklos išlaidos dar buvo didesnės už atlyginimą“, – svarstė J.Razma.
Siūlo nustatyti kompensacijas
Dabar parlamentinėms išlaidoms numatyta suma bent dvigubai mažesnė už eilinio Seimo nario atlyginimą. Be to, po įvairių skandalų sustiprėjo visuomenės spaudimas, todėl J.Razma sakė esąs „nusiteikęs saikingai optimistiškai“, kad atostogas reglamentuojančios Seimo statuto pataisos bus įtvirtintos.
Tačiau prieš tai parlamento etikos sargai dar turės parengti siūlymus, kaip sureguliuoti pačią atostogų ėmimo tvarką: jų trukmę, laikotarpį, kada Seimo narys gali atostogauti, ir kitus dalykus.Seimas turbūt vienintelė institucija visoje valstybėje, kurioje nėra oficialių atostogų.
KT nutarime teigiama, kad parlamentarai gali atostogauti tik ne sesijų metu ir kai nevyksta komitetų ar komisijų posėdžiai. Jeigu būtų šaukiama neeilinė arba pratęsiama eilinė sesija, parlamentarai privalėtų į ją susirinkti net jeigu tuo metu atostogautų. Išimtys taikomos tik Seimo pirmininkui ir jo pavaduotojams – jie gali eiti atostogų ir per sesijas.
Praėjusią savaitę vykusiame EPK posėdyje komisijos nariai pradėjo diskutuoti, koks turėtų būti parlamentarų atšaukimo iš atostogų mechanizmas, jeigu staiga tektų sušaukti neeilinę sesiją, o politikas tuo metu viešėtų kur nors Afrikoje ar Azijoje. Pasigirdo siūlymų, jog tokiu atveju Seimo nariui turėtų būti kompensuotos sugrįžimo išlaidos.
„Reiktų spręsti šią problemą ieškant analogijų su panašiais atvejais kituose darbuose, kai atsiranda būtinybė staigiai iškviesti kokį nors svarbų darbuotoją. Matyt, kažkoks kompensavimas dėl netikėtų pasikeitimų turi būti numatytas. Sunku būtų pagrįsti, kodėl žmogus iš savo asmeninių lėšų turi tai apmokėti. Bet čia galbūt labiau teoriniai atvejai, nes labai retai iškyla ypatingos aplinkybės. Pavyzdžiui, jeigu kompensacijų mokėjimo perspektyva egzistuotų ir šiuo metu, vasarį turbūt būtume apsiėję be tos neeilinės sesijos“, – sakė J.Razma, prisiminęs vasario 11–ąją sušauktą vienos dienos neeilinę sesiją, per kurią Seimas atleido generalinį prokurorą Algimantą Valantiną ir paskyrė užsienio reikalų ministru Audronių Ažubalį.
EPK dar kartą svarstys minėtas Seimo statuto pataisas antradienį. Vėliau jos bus teikiamos parlamento valdybai ir ji spręs, ar dėl jų įtvirtinimo balsuos parlamentarai.
