Prie tokios išvados prieita penktadienį Lietuvių kalbos institute Vilniuje vykusioje diskusijoje, pranešė institutas. Pasak kalbininkų, galimos išimtys santuokas su užsieniečiais sudarantiems asmenims.
„Dabartiniame geopolitiniame kontekste siektina integralios ir pilietiškai susitelkusios visuomenės, kuri sugebėtų išlaikyti lietuvių kalbos savitumą ir vartojimo tradiciją, kad nebūtų pažeista Lietuvos Konstitucija, įteisinusi lietuvių kalbą kaip valstybinę“, – rašoma Lietuvių kalbos instituto pranešime.
Diskusijos dalyvių teigimu, galimybė keliais būdais rašyti asmenvardžius sudarytų keblumų nuosekliai taikyti lietuvių kalbos principą rašyti taip, kaip girdima. Pasak specialistų, išimtys galėtų būti taikomos asmenims, turėjusiems teisinių ryšių su kita valstybe – buvusiems kitų valstybių piliečiams. Kitakalbiai asmenvardžiai asmens dokumentuose galėtų atsirasti greta oficialaus įrašo valstybine lietuvių kalba.
„Tačiau tokie pageidavimai turi turėti teisinį pagrindą, apibrėžiamą teisės aktais. Tai ne kalbininkų, o teisininkų ir politikų kompetencija“, – pabrėžiama Lietuvių kalbos instituto pranešime.
„Keli Seimo socialdemokratai yra užregistravę Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo siūloma įteisinti asmenvardžių rašymą nelietuviškais, bet lotyniško pagrindo rašmenimis.Lietuva leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes yra įsipareigojusi pasirašydama sutartį su Lenkija. Remdamasi šia sutartimi Lenkija jau seniai įteisino Lenkijos lietuviams galimybę pavardę ir vardą rašyti pagal lietuvišką manierą.
2010 metais Seimas atmetė tuometinio konservatoriaus premjero A.Kubiliaus pateiktą Vardų ir pavardžių dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo būtų leista originali pavardžių rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis.