„Kreipsimės į prezidentą“, – BNS penktadienį teigė Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša po asociacijos narių pasitarimo dėl Seimo sprendimo.
„Turi būti dokumentas su argumentais, kad jeigu prezidentą jie įtikins, jis juos ir galėtų naudoti kaip argumentus savo sprendimui“, – pridūrė jis.
Č.Tallat-Kelpša sakė, kad kreipimosi tekstas bus parengtas iki pirmadienio.
„Be abejo ginsime savo interesą. Neprašysime, kad pasirašytų. O kaip bus argumentai sudėlioti, net pats nežinau dar. Turi juristai per savaitgalį paruošti, kad pirmadienį kažkas būtų. Be abejo, pasakysime, kad kompensacijos nėra mūsų tikslas. Mūsų tikslas – darbas. Bet jeigu mums uždrausta dirbti, kompensacijos turi būti. Nenorime pasipinigauti“, – BNS kalbėjo Č.Tallat-Kelpša.
Žvėrelių fermas valdančių įmonių asociacijos vadovas pripažįsta, kad sektoriaus įmonės dabar dirba nuostolingai dėl ekonomikos sunkmečio.
„Dirbame tam, kad sulauktume gerų laikų, o jeigu tie laikai nebeateis, kaip sako, kad niekas neperka, nebeįdomu kailiai, tada mes bankrutuosime ir nieko neprašysime, nei pagalbos, nei kompensacijų. Susitaikysime su tuo“, – sakė jis.
Jeigu prezidentas pataisas pasirašytų, kailinių žvėrelių fermų draudimas įsigalios nuo 2027-ųjų, o 2024-2026 metais bus pereinamasis laikotarpis, kai verslininkai galės uždaryti fermas ir gauti kompensacijas: pirmais metais išmoka sieks 3 eurus už gyvūną, antrais – 2 eurus, o paskutiniais metais – 1 eurą.
Valstybė taip pat kompensuos išeitines išmokas darbuotojams bei padengs statinių nugriovimą, įrangos sunaikinimą, atliekų sutvarkymą. Jau uždarytos fermos į tokias kompensacijas negalės pretenduoti, jas gautų tik tos įmonės, kurios veiks įstatymo priėmimo metu.
Lengvatines paskolas turinčioms įmonėms kompensacijos už pasitraukimą būtų išmokamos tik grąžinus paskolas.
