Nuo sostinės Pilaitės mikrorajono 2 kilometrus nutolęs kaimas bėdų dėl šernų turėjo ir praėjusiais metais, tačiau šiemet jie visai suįžūlėjo – žvėrys ne tik išrausė daržus, surijo daržoves, bet ir aplaužė daržams apsaugoti pastatytas tvoras.
„Va kaip sutvarkė visus burokėlius“, – 15min fotografui rodydama nusiaubtą daržą piktinosi kaimo gyventoja.
Kur man arčiau namų sodinti? Po lova? Ir šautuvą po lova laikyti? Nes tuoj ateis į lovą.
Naktį apsilankę šernai išrausė moters morkas, apgraužė bulves.
„Kur man arčiau namų sodinti? Po lova? Ir šautuvą po lova laikyti? Nes tuoj ateis į lovą“, – apmaudą liejo ji.
Įbaugino visą kaimą
„Visi daržai kaip traktoriumi išarti. Ketvirtadienį šernas atėjo prie pat gyvenamojo namo. Ten ne keli šernai, o visos bandos bastosi. Žmonės bijo, vaikai neina į lauką, nes šernai ateina prie pat namų“, – ketvirtadienį 15min pasakojo skaitytoja Asta.
Griovių kaime gyvena jos mama, o vasaras leidžia vaikai.
„Mes esame pasibaisėję. Visas kaimas įbaugintas šernų. Auginome vaikams ekologiškus burokus ir likome be nieko“, – tikino ji.
Griovių kaime stambių ūkių nėra – žmonės daržoves augina tik savoms reikmėms. Tačiau didžioji dalis kaimo gyventojų dalį derliaus jau prarado.
Asta spėjo, kad juos priviliojo medžiotojų įrengtos šėryklos.
„Žmonės dirba ir nieko negauna už tai. Visas triūsas perniek“, – sakė Asta.
Šernai į kaimą atsibasto iš greta esančio miškelio. Asta spėjo, kad juos priviliojo medžiotojų įrengtos šėryklos.
„Dabar medžiotojai su jais patys negali susitvarkyti“, – piktinosi ji.
Astos teigimu, gyventojai kreipėsi į seniūniją ir į vietos medžiotojus, tačiau jie problemos neišsprendė.
Medžiotojas: žvėrys migruoja, todėl šernų ten bus visada
Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas A.Petrauskas 15min ketvirtadienį teigė žinantis šio kaimo bėdą. Prieš porą dienų apsilankęs Grioviuose jis kalbėjosi su vietos gyventojais.
„Šernų neišnaikinsime. Bus vienas šernas – jis ateis ir išknis“, – sakė medžiotojas.
A.Petrausko teigimu, net jei toje vietoje būtų sumedžiota daug šernų, problemos neišspręstų. Žvėrys nuolat migruoja, o tai reiškia, kad po kurio laiko atsibastytų kiti šernai ir taip pat sėkmingai raustų gyventojų daržus.
„Tuščių vietų gamtoje nebūna, o ta vieta žvėrių gyvenimui – ideali: kalvota, netoli Neris, todėl jie ten ir gyvena“, – teigė jis.
Šernai knisasi po tvora, laužo ir lenda. Tvora turi būti tvirta, gerai sutvirtinta iš apačios.
Medžiotojas sakė, kad vienintelis būdas Griovių gyventojams apsaugoti savo daržoves – pasistatyti tvirtesnes tvoras, nes vien tvoros vaizdas atbaido nebent stirnas, tuo metu šernai yra kitokie padarai – jie patikrina tvoros tvirtumą: „Šernai knisasi po tvora, laužo ir lenda. Tvora turi būti tvirta, gerai sutvirtinta iš apačios.“
A.Petrauskas sakė visa tai paaiškinęs Griovių kaimo gyventojams. Jis vylėsi, kad naujos tvoros jiems padės apsisaugoti.
„O medžiotojai stengiasi kuo daugiau šernų sumedžioti, – pridūrė jis. – Esu žmonių pusėje – nenorėčiau, kad mano daržą raustų, bet, deja, taip gyvenime yra. Norime kiek įmanoma padėti žmonėms."
