2019 metais kaimo turizmui buvo brėžiama patirčių turizmo perspektyva. Pavyzdžiui, ryto kava su ūkininku – 15 eurų, bėgiojimas per sniegą su vilnonėmis kojinėmis, tuomet – karšta vonelė ir arbata – 45 eurai. O kur dar avių kirpimas, dalyvavimas žemės ūkio procesuose.
Tačiau pandemija viską apvertė aukštyn kojomis. Tik dabar į Lietuvą ateina patirčių paieškos. Institucijos, kurios neturi nieko bendro su turizmu, pradeda matyti edukacijų bei programų naudą – tai virsta atskira įmonių verslo niša.
„Treti metai, kai gyvename keistai. Vieni sako, kad „įdomiai“, kiti nepagaili rusiškų keiksmažodžių. Šiuos metus, kurie – vėl kitokie, lyginame su dviem pandeminiais sezonais.
Pirmaisiais pandeminiais metais stebėjome padidėjusį ramaus poilsio išsiilgusių poilsiautojų skaičių. Žmonės noriai atostogas leido kaime. Dabar tokių poilsiautojų sumažėjo. Kodėl? Nes galima jau laisvai vykti į užsienį. Birželis ir liepos pradžia nelepino gerais orais. Tie, kurie turėjo užsisakę sodybas, dažnai atšaukdavo rezervacijas, nes už tą pačią kainą galėjo išskristi į Turkiją, Graikiją, kur garantuotai švies saulė, bus šiltas oras ir šiltas vanduo.
Sezono pradžia išties buvo niūri, sodybų šeimininkų nuotaikos buvo ne kokios. Tačiau tik pašvietė saulutė, žmonės pradėjo važiuoti“, – kokie šie metai kaimo turizmui, apibūdino A.Vaitkuvienė.
Vis dėlto, atėjęs rugsėjis lyg ranka sustabdo poilsiautojus – lieka tik tie, kurie į sodybas atvyksta savaitgaliui.
Įdomu tai, kad sodybose atsigavo renginiai: tiek šeimos šventės – vestuvės, krikštynos, jubiliejai, tiek ir stovyklos, įmonių vakarėliai. Pastarieji dveji metai, pasak pašnekovės, buvo labai sunkūs renginių organizavimo rinkai.
„Teko bendrauti su renginių verslo atstovais – muzikantais, vedėjais, maisto ruošėjais, tai jie tikina, kad dabar sulaukia labai daug užsakymų. Žmonės kažkur skuba. Gal dėl pandemijos, gal dėl geopolitinės padėties. O štai rudeniui užsakymų – mažai. Prieš pandemiją buvo standartas, kad rugpjūtį būdavo užpildyti visi rugsėjo savaitgaliai ir spalis, užsakinėti pradėdavo sodybas Naujiesiems metams, o dabar šių užsakymų nėra“, – pastebėjo A.Vaitkuvienė.
Sezono pradžia išties buvo niūri, sodybų šeimininkų nuotaikos buvo ne kokios.
Sodyba su apgyvendinimu vidutiniškai vienam žmogui šiuo metu kainuoja 25-35 eurus. Maitinimas – 50-80 eurų. Taigi kaimo turizmo sodybose vestuves galima atšvęsti už 60-100 eurų žmogui. Suprantama, yra ir prabangesnių renginių bei sodybų. Vis dėlto, vidurkis, kiek sau leidžia mokėti šventės organizatoriai, yra apie 80 eurų.
Žmonės taupo
Anot Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadovės, jei anksčiau atvažiavę į sodybą ramaus poilsio mėgėjai užsisakydavo ir daug kitų paslaugų – maitinimą, inventoriaus nuomą, ekskursijas, edukacijas, šiuo metu dažniausiai atvyksta su prekybos centro maišeliais, savu maistu.
Kainos, lyginant su praėjusiais metais, sodybose kilo 10-20 proc. Konkretus kilimo procentas priklauso nuo regiono, kuriame sodyba vykdo veiklą. Štai aplink didžiuosius miestus didelio užimtumo sodybos 10 proc. brango jau pernai, nes sulaukė daug klientų. Šiemet jos kainą 10 proc. kėlė dar kartą. Tačiau naujai atrandamuose regionuose, tokiuose kaip Dzūkija, Biržų kraštas, kainos šiemet kilo labiausiai Lietuvoje – net 20 proc.
„Kainos nekilo ten, kur nėra paklausos. Natūralu, kad tos sodybos, kurios sulaukia mažai klientų, kainų nekėlė. Yra tokių sodybų“, – patikino A.Vaitkuvienė.
Ji išskyrė ir vieną šiuo metu egzistuojančią problemą. Renginių sutartys su sodybomis yra pasirašomos labai iš anksto, štai vestuvių – prieš metus ar net pusantrų. Kadangi sutartys pasirašytos praėjusių metų kainomis, sodybos susidūrė su sunkumais: produktai stipriai pabrangę, o vykdyti įsipareigojimus reikia. Kai kurios sodybos, A.Vaitkuvienės teigimu, derėjosi su klientais.
„Sudėtinga situacija, sprendimų kol kas nėra, kiekvienas sprendžia individualiai. Dabar turime tą pačią problemą, nes sutartys pasirašomos kitiems metams – šeimininkai bijo fiksuoti kainą, o klientai nori. Visiškai neaišku, kokios kainos bus kitąmet“, – problemą perteikė pašnekovė.
Grįžta svečiai iš Izraelio
Iki pandemijos Lietuvos kaimo turizme užsieniečiai sudarydavo iki 16 proc. poilsiautojų. Daugiausiai jų atvykdavo iš kaimyninių šalių, Vokietijos, Skandinavijos. Kaimo turizmą rinkdavosi ir emigrantai. Per pandemiją užsieniečiai jau tesudarė iki 5 proc. poilsiautojų.
„Džiaugiamės, kad sugrįžta Izraelio turistai. Tai viena didžiausių poilsiautojų grupių. Jie atvyksta ilgam, išsinuomoja sodybą ir iš jos keliauja po Lietuvą. Juos žavi gamta, žaluma. Turėjome daug ir vokiečių grupių užsakymų. Tuo labiau džiaugiasi Klaipėdos krašto sodybos. Važiuoja autobusais, užsisako daug paslaugų – edukacijas, maitinimą. Tiesa, retai apsistoja kaimo turizmo sodybose, nes mažai tokių, kurios gali apgyvendinti visą autobusą žmonių. Ukrainoje prasidėjęs karas privertė užsieniečius atšaukti rezervacijas. Geopolitinė padėtis atsiliepia netgi mūsų vietinio turizmo sektoriui“, – patikino A.Vaitkuvienė.
Ore, anot jos, tvyro klausimas, priimti ar nepriimti rusų turistus. Štai daugelis viešbučių, Pakruojo dvaras atsisako priimti rusų turistus, o kaimo turizmui tokių klausimų nelabai kyla.
„Mes galime atsisakyti rusų turistų, nes į sodybas jie ir taip nevažiuodavo – visuomet renkasi prabangesnį sektorių, lekia į Palangą ar Druskininkus. Kaimo turizmo sodybose mes jų neturėdavome“, – paaiškino pašnekovė.
Išjungs šildymą
Renginių sodyboms, pasak A.Vaitkuvienės, vienareikšmiškai, šis sezonas bus geras, net jeigu jos ir užsidarys rudeniui – dėl pandemijos ar aukštų šildymo kainų.
Kainos, lyginant su praėjusiais metais, sodybose kilo 10-20 proc.
„Iš kalbų su sodybų savininkais pastebime, kad lapkritį daug jų uždarys sodybų duris ir išjungs šildymą. Nebeįmanoma išsilaikyti“, – įdomią detalę atskleidė Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadovė.
O štai ramaus poilsio sodyboms šis sezonas, manoma, bus standartinis su standartinėmis pajamomis.
„Sudėtinga skaičiuoti, nes kainos išaugo. Turėdami mažiau klientų, galime balanse „išeiti į tuos pačius eurus“, – patikino A.Vaitkuvienė.
Šiemet ji pastebėjo labai ryškų pokytį dėl išankstinių užsakymų. Jei anksčiau nakvynę sodyboje savaitgalį žmonės rezervuodavo pirmadienį arba antradienį, dabar vietos savaitgaliui rezervuojamos visiškai paskutinę minutę – ketvirtadienį ar penktadienį. Tiesiog pakito kliento įpročiai. Anot pašnekovės, karas labai išgąsdino žmones.
„Sodyboms tai, suprantama, yra labai neparanku, sudėtinga suplanuoti savo veiklą, lankytojų srautus, kai viskas vyksta paskutinę minutę. Anksčiau būdavo, kad viešėdami vasarą, klientai užsisakydavo sodybą ir kitiems metams. Būdavo aišku, kad jie atvažiuos. Arba skambindavo patys. Dabar iškilo elektroninių užsakymų per platformas reikšmė. Per pandemiją tos platformos susitraukė, atleido daug darbuotojų, tai dabar, viskam grįžus į vėžes, nebesugeba susitvarkyti, suadministruoti užsakymų“, – patikino A.Vaitkuvienė.
Tikrai ne visi užsakymai plaukia per booking.com platformą. Kartais, anot pašnekovės, žmonės mato, kad booking.com sistemoje visos sodybos visus savaitgalius užimtos, neva nėra laisvų vietų, negalima rezervuoti, bet platforma ima didelius procentus, tad sodybos laiko uždarytas datas ir tik paskutinę minutę, jei nepavyksta parduoti kitaip, atidaro laisvą datą booking.com sistemoje.
Anot A.Vaitkuvienės, jei žinai, kad niekas neatvažiuos, sutinki ir platformai tuos 15 proc. mokėti.
Baidarės visada populiarios
A.Vaitkuvienė džiaugiasi, kad išlieka lietuviškas paprotys bent kartą per vasarą išvažiuoti į Palangą ir plaukti baidarėmis.
„Baidarininkų tikrai turime. Jų skaičiai nei per pandemiją, nei per karą nesikeičia. Žmonės noriai plaukia. Tik kinta plaukimo trukmė. Standartinis plaukimas būdavo – visą dieną plaukia, vakare – pirtis ir nakvynė. Dabar daug užsakymų: ryte atvažiavo, užsakė baidares, praplaukė dieną ir vakare išvažiavo. Nakvynės nebeužsako. Kartais net maitinimo neužsako, o jis sudaro 60 proc. uždarbio. Sodybai maitinimas – didžiausias pelningumas“, – paaiškino A.Vaitkuvienė.
Didžiausia kaimo turizmo sektoriaus problema Lietuvoje, pasak jos, – netvarkinga teisinė bazė. Bet kas neva gali vadintis kaimo turizmo sodyba.
Kaip papasakojo A.Vaitkuvienė, techniškai sodyba turėtų būti įsiregistravusi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) neklasifikuotų apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąraše, dirbti pagal verslo liudijimą, individualią veiklą arba būti įmone. Pagal tą sąrašą tikrina įvairios institucijos. Tačiau VMI išdavinėja verslo liudijimus ir individualios veiklos pažymas nepatikrinusi.
„Gali išsiimti verslo liudijimą dviem savaitgaliams, niekur nesiregistruoji, suteiki apgyvendinimo paslaugas ir viskas. Šito niekas nesukontroliuoja. Ir nesvarbu, kad sodyba nesilaiko higienos reikalavimų, nevykdo teisės aktų. Sodybos vaiduoklės nuolat atsiranda, nuolat išnyksta. Daug žmonių, kurie turi savo sodybą, nusprendžia porą mėnesių panuomoti – tik draugams. VMI seka skelbimų portalus, booking'ą. Turizmo informacijos centrai (TIC) – taip pat, jie žino visus savo rajone: kas nuomoja legaliai, o kas – pusiau legaliai ar nelegaliai. Bet kažkokie interesai veikia, retas TIC, atradęs neužsiregistravusį, informuoja, kad turi registruotis. Molėtų rajone gal 20 proc. sektoriaus yra tokiame šešėlyje“, – problemą išdėstė A.Vaitkuvienė.
Apie 80 proc. kaimo turizmo sektoriaus atstovų kaimo turizmas nėra pagrindinis verslas. Tai labiau, anot pašnekovės, – pensijų fondas arba vienas iš verslų.
„Nebent tie savininkai yra vyresnio amžiaus. Ir renginius su maitinimu organizuoja. Pelningumas kyla tik tiekiant maitinimą“, – dar kartą pabrėžė A.Vaitkuvienė.
