Inturkės gyventojai ir praėjus kelioms savaitėms su siaubu prisimena vėlyvą sausio 12-osios popietę, kai į krantą iš Galuonų ežero atsklido pagalbos šūksniai.
Supuolę kaimynai pamatė, kad maždaug 100 metrų nuo kranto vandenyje plūduriuoja jų kaimynas Vladas – visą gyvenimą čia gyvenęs ir ledu per ežerą į krantą vaikščiojęs.
Kraupios 40 minučių
Išsigandę žmonės puolė skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Kaip pasitikrino vėliau, skambinta 15.20 val. Tikėtasi, kad gelbėti atskubės Inturkės ugniagesių komandos gelbėtojai, kurie įsikūrę čia pat.
Tačiau viskas pakrypo kitaip – kaip paaiškėjo vėliau, į įvykį skubėjo ugniagesiai iš Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, o jiems iki Inturkės žiemiškais keliais teko važiuoti apie 15 minučių.
Vietiniai ugniagesiai apie įvykį informuoti vėliau nei molėtiškiai, tad, būdami arti, nelaimės vietoje pasirodė vos dviem minutėmis anksčiau už kolegas iš miesto.
Per tą laiką ant kranto žmonės irgi mėgino daryti, ką gali, tik be specialių priemonių ir pasiruošimo viskas vos nesibaigė dar viena nelaime: pas skęstantį draugą skubėjęs į ežerą įsmuko dar vienas vyras.
Nežinia, kuo jam būtų pasibaigę, bet ne tarnybos metu ant kranto atskubėjęs vietinis ugniagesys jį ištraukė.
Tačiau iki Vlado niekam nueiti nepavyko – plonas ledas neatlaikė einančiųjų svorio, ne vienas gelbėti skubėjęs irgi įlūžo, o 16 val. vyras paniro po vandeniu.
Nesupranta, kodėl vietiniams neleista važiuoti
Paskendusio Molėtų rajono gyventojo giminaitė Neringa 15min pasakojo, kad šis įvykis skaudžiai palietė ir ją, ir kaimynus: „Visi pakraupę, visa gyvenvietė sukrėsta.“
Kaime, kaip sakė Neringa, niekas nesupranta, kaip galėjo nutikti, kad pirmieji gelbėti nebuvo nusiųsti čia pat esantys Inturkės ugniagesių komandos gelbėtojai.
Esą gal jie ir nėra aprūpinti naujausia, moderniausia įranga, kokią turi savivaldybių centruose įsikūrusios Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento gelbėjimo tarnybos, tačiau elementariausias priemones – gelbėjimo ratą, virvę, pripučiamą valtį – turi.
Nesuprantu, kodėl neleido važiuoti vietos ugniagesiams. Aplinkiniai žmonės iš tų namų prie ežero sakė, kad jis 40 minučių rėkė, šaukėsi pagalbos.
„Nebuvo ten toks jau didelis atstumas, apie 100 metrų, o tie vietos ugniagesiai lyg ir turi kažkokią įrangą, valtį... Kai kitą dieną atvažiavo narai ištraukti kūną, tai jie iki tos vietos, kur jis įkrito, trise nuėjo neįlūžę. Šaltis buvo nemažas, dar pašalo.
Bet nesuprantu, kodėl neleido važiuoti vietos ugniagesiams. Aplinkiniai žmonės iš tų namų prie ežero sakė, kad jis 40 minučių rėkė, šaukėsi pagalbos“, – emocingai kalbėjo Neringa.
Ji sutinka – eiti ant plono ledo buvo labai neatsakinga, bet juk žmogus nuskendo.
„Gali ir kokie vaikai nueiti ant ežero, įkristi, negi ir tada taip pat bus? Ar namas degs Inturkėje, negi irgi vietos ugniagesiams nepraneš ir lauks Molėtų? Iš Molėtų važiuoti tokiomis eismo sąlygomis dabar reikia pusės valandos“, – kalbėjo savo giminaitį palaidojusi moteris.
BPC: visi padarė viską, ką galėjo
Bendrojo pagalbos centro (BPC) atstovė viešiesiems ryšiams Vilma Juozevičiūtė patvirtino, kad skambučio iš Inturkės kaimo sulaukta sausio 12-ąją, 15.20 val.
„Operatorė dar pokalbio metu perdavė informaciją pajėgų valdytojams, kurie 15.21 val. aliarmavo Inturkės ugniagesių gelbėtojų komandą ir 15.22 val. – du ugniagesių gelbėtojų automobilius iš Molėtų. Tačiau priešgaisrines gelbėjimo pajėgas valdantys pareigūnai pagal Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sudarytą pajėgų sutelkimo planą neturėjo teisės į įvykio vietą siųsti Inturkės ugniagesių gelbėtojų komandos, todėl ji iš karto buvo sustabdyta.
Susisiekus su Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, kuriai pavaldi Molėtų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Pajėgų valdymo skyriumi, buvo gautas leidimas aliarmuoti ir Inturkės ugniagesių gelbėtojų komandą, kas buvo pakartotinai padaryta 15.34 val. Todėl tvirtinimas, kad Inturkės ugniagesiai nebuvo informuoti ir išsiųsti į įvykio vietą, neturi jokio pagrindo.
Remiantis mūsų informacinės sistemos duomenimis, Inturkės ugniagesiai gelbėtojai į įvykio vietą atvyko 15.38 val., o Molėtų, šiek tiek užtrukę dėl nepalankių oro sąlygų – 15.40 val.“, – informaciją apie įvykį pateikė BPC atstovė.
Pareigūnai pagal Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sudarytą pajėgų sutelkimo planą neturėjo teisės į įvykio vietą siųsti Inturkės ugniagesių gelbėtojų komandos, todėl ji iš karto buvo sustabdyta.
BPC duomenimis, gelbėjimo operacija truko iki 16.15 val.: „Ugniagesiams buvo labai sudėtinga pasiekti vietą, kurioje įlūžo žmogus, jie bandė prieiti iš dviejų pusių, tačiau įlūžo patys, teko gelbėti vieniems kitus, o skendusio žvejo išgelbėti taip ir nepavyko.
Taigi, išanalizavus visą medžiagą matyti, kad tiek Bendrojo pagalbos centro pareigūnai, tiek ugniagesiai gelbėtojai darė viską, kas numatyta, dėjo visas pastangas išgelbėti skęstantį žmogų. Deja, kitos ir nuo jų nepriklausančios aplinkybės (oro sąlygos, ledo storis, vieta, kurioje įlūžo žmogus) lėmė tai, kad gelbėjimo operacija užtruko ir buvo nesėkminga.“
Veikė pagal instrukcijas ir planą
V.Juozevičiūtė taip pat pakomentavo, kad kai numeriu 112 paskambina pagalbos prašantis pranešėjas, į jo skambutį atsiliepęs operatorius kompiuteriu užpildo informacinę kortelę, kurią elektroniniu būdu (o ne telefono skambučiu) perduoda policijai, priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, aplinkosaugai arba greitajai medicinos pagalbai.
Šių tarnybų pajėgas valdantys darbuotojai savo ruožtu išsiunčia į pranešimą reaguoti turinčias pajėgas.
„Pajėgų valdymui paprastai naudojamas radijo ryšys. Dėl šių aplinkybių fizinė darbuotojų buvimo vieta nėra svarbi – ar darbuotojas būtų Vilniuje, ar Alytuje informacija gaunama per tokį patį laiką.
Kai reikalinga skubi ugniagesių gelbėtojų pagalba, operatorius gali priešgaisrines gelbėjimo pajėgas valdančiam Bendrojo pagalbos centro pareigūnui informaciją elektroniniu būdu perduoti dar pokalbio metu, net nebaigus pildyti visos kortelės. Priešgaisrines gelbėjimo pajėgas valdantis pareigūnas, reaguodamas į pirminę informaciją, siunčia į pagalbą tas pajėgas, kurios yra numatytos atitinkamo rajono pajėgų sutelkimo plane.
Tokį planą rengia rajono priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, o jį tvirtina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Tai reiškia, kad priešgaisrines gelbėjimo pajėgas valdantis Bendrojo pagalbos centro pareigūnas turi jo laikytis ir negali nukrypti savo nuožiūra“, – apie tvarką sakė V.Juozevičiūtė.
Įsivėlė klaida plane
Kad būtent šis planas pakišo koją, dabar pripažįsta Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Rolandas Pumputis.
Jo teigimu, kiekviename rajone pagal incidento pobūdį yra sudaromas Pajėgų sutelkimo planas.
Jį rankiniu būdu sudaro tarnybos viršininkas, skaičiuoja atstumus nuo kiekvieno kaimo iki kiekvieno ugniagesių padalinio, kur bazuojasi dešimt Molėtų ugniagesių turimų automobilių.
Šiame plane nurodoma, kurios pajėgos pagal kurį pajėgų iškvietimo numerį (PIN) važiuoja į nelaimės vietą.
O čia esą ir įsivėlė klaida, kaip sako R.Pumputis: prie PIN VANDUO buvo įrašyta, kad vyksta Molėtų 1 ir Molėtų 2 automobiliai, tad taip BPC ir siuntė.
„Tai tokia grynai gramatinė klaida. BPC iš pradžių nesureagavo, bet mums išvykus jie iškvietė ir Inturkės komandą, jie dar prieš mus buvo įvykio vietoje. Dviem minutėmis anksčiau. Jie teturi gelbėjimo ratą, gelbėjimo liemenę ir gelbėjimo virvę. Mes, gelbėdami kitų gyvybes, turime atsiminti, kad turime saugoti ir savo darbuotojus.
Tai tokia grynai gramatinė klaida. BPC iš pradžių nesureagavo, bet mums išvykus jie iškvietė ir Inturkės komandą, jie dar prieš mus buvo įvykio vietoje. Dviem minutėmis anksčiau.
Mūsiškiai ugniagesiai gelbėtojai turi sauso tipo gelbėjimo darbams skirtus kostiumus, kad įbridę į vandenį išlipa sausais drabužiais, tik rankos, veidas sušąla. O ugniagesių komandose tokios įrangos neturima, būna, kad dalį budėjimo laiko jie dirba po vieną. Gali būti prie vandens, toje pačioje Inturkėje yra buvę, kad prisirišęs virve prie medžio krante ugniagesys, pats sušlapęs, sugebėjo išgelbėti skęstantį žmogų. Šiuo atveju, kai atstumas nuo kranto 100–120 m, nebūtų taip pavykę“, – kalbėjo R.Pumputis.
Jo vadovaujama Molėtų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pavaldume, o Inturkės ugniagesių komanda – Molėtų rajono ugniagesių tarnybos.
Prireikė psichologo
R.Pumputis neslėpė, kad šis įvykis skaudus ir patiems ugniagesiams, lyg akmeniu prislėgęs į nelaimę vykusius darbuotojus, tarp kurių buvo ir vienas kursantas, tik tądien prisidėjęs prie kolektyvo.
Jiems prireikė ir psichologo pagalbos.
„Sausio 12 d. 15.21 val. buvo gautas pranešimas, kad Galuonų ežere skęsta žmogus. Skambučiai iš mūsų regiono pakliūna į Vilniaus BPC. Anksčiau būdavo, kad Vilniuje pajėgų valdymo padalinys, kuris valdė mūsų pajėgas. Dabar visi tie skambučiai peradresuojami į Alytaus BPC ir ten pareigūnai vadovauja mūsų pajėgų išvykimui.
BPC gavo pranešimą 15.21 val., mūsų pajėgos išvyko 15.24 val., po trijų minučių, per kurias perduodama informacija, aplinkybės. Mūsų atvykimas yra 15.40 val., nuo išvykimo 16 minučių, po pranešimo – 19 minučių. Kelias buvo slidus, o mes važiuojame su autocisterna prisikabinę gelbėjimo valtį su gelbėjimo rogėmis.
Atvykę matėme, kad ežere įlūžimų yra ne vienoje vietoje, ant kranto buvo susirinkę žmonių nemažai. Išgirdome, kad vieną žmogų jau išgelbėjo, o Inturkės ugniagesiai gelbėtojai, kurie yra ir savanoriai, gyvenantys netoliese, ir iš vietinių sužinoję atbėgo, su pagalbinėmis priemonėmis bandė gelbėti, su lentomis. Bet nuėję 50–60 metrų nuo kranto pamatė, kad toliau nebegali eiti. Bandė ieškoti valties ir ja plaukti, bet tuo metu įlūžo dar vienas žmogus, kurį išgelbėjo“, – apie nelaimė Inturkėje pasakojo R.Pumputis.
Atvykę matėme, kad ežere įlūžimų yra ne vienoje vietoje, ant kranto buvo susirinkę žmonių nemažai. Išgirdome, kad vieną žmogų jau išgelbėjo.
Neįvertino ledo patikimumo
Jo teigimu, prie kranto tądien ledas atrodė gana patikimas, tačiau nuėjus toliau tebuvo šlapio sniego danga, todėl ir lūžo visi.
„Atvykę bandėme eiti. Pripažįstame, kad buvo pasirinktas blogas sprendimas – kadangi sodybos užsitvėrusios tvoromis, mums reikėjo taip kampu eiti iki nukentėjusio. Tai mes toje vietoje, kur priėjome arčiausiai tos vietos prie ežero, tiesiu taikymu ir bandėme pakliūti. Ir mes toje pačioje vietoje, kur visi lūžo, su gelbėjimo rogėmis lūžome, kėlėmės, vėl lipome ir vėl lūžome, daug kartų taip buvo.
Po to jau išanalizavus, apibėgus teritoriją ne vieną kartą, radome šalimais, už kokių 100 metrų, kur galima buvo eiti nuo liepto tiesiai. Įtariame, kad toje vietoje žmogus ir ėjo, žinodamas tą vandens telkinį, įvertinęs, kad ten ledas stipresnis, ten ir nuėjo. O mes ėjome šalia, už kokių 40–50 metrų, ir visi lūžome. Kitą dieną narai irgi ėjo, tai keletas žingsnių į šalį ir krenti į vandenį“, – sakė Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas.
Kai gelbėtojai pasiekė skendimo vietą, žmogaus virš vandens jau nebebuvo.
Anot R.Pumpučio, tai buvo labai sunki patirtis visiems jiems, tad po įvykio per šitas savaites ne kartą nagrinėta, kaip ir kas buvo daroma.
Be to, Molėtų ugniagesių vadas dar kartą priminė – lipti ant ledo nebūnant tikram dėl jo patikimumo labai nesaugu.
Jis apgailestavo, kad ugniagesiai gali nebent pabarti tokius „drąsius“ žvejus ar šiaip ledo mėgėjus, bet nėra numatyta galimybė skirti kokią nors nuobaudą.
O į pabarimus dažnas ant ledo sutiktas žmogus moja ranka, net tuo momentu nulipęs netrukus vėl ten pat žvejoja.
-
Tragedija Molėtų rajone: skenduolį gelbėję ugniagesiai įlūžo patys, vyras nuskendo
-
Gelbėtojai vaizdžiai pakartojo tai, ką sakyti visada saugiausia: „Lipti ant ledo dar pavojinga“
-
Kūdroje Kelmės rajone nuskendo į eketę nėręs vyras
-
Tauragės rajone įlūžęs vyras vandenyje prabuvo apie 10 minučių, bet buvo išgelbėtas
-
Savaitgalį Lietuvoje užgesinti 66 gaisrai, viename jų žuvo moteris
