Už tai, kad tarp valdiško darbo ir niekad nesibaigiančio popierizmo ir biurokratijos nebegalima aklai dėti lygybės ženklo, kad daugelis valstybinių institucijų yra tapusios patraukliomis darbo vietomis, o valstybės tarnyba – geidžiamu karjeros laipteliu, daugeliu atveju reikėtų dėkoti ES investicijoms.
Pertvarkyta verslo priežiūra
Kaip teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrė Ieva Valeškaitė, nuo 2009 m. Lietuvoje vykdoma verslo priežiūros institucijų pertvarka. Šios pertvarkos tikslas – optimizuoti institucijų atliekamas priežiūros funkcijas, t. y. užtikrinti, kad priežiūros funkcijos valstybėje būtų atliekamos efektyviai, koordinuotai, mažiausiomis sąnaudomis ir kuo mažiau trikdant prižiūrimų subjektų veiklą.
Tačiau šiandienių verslo priežiūros problemų sprendimą ir šios srities pertvarkos sėkmę daugiausia nulemia ne teisės aktų pakeitimai, o požiūrio į priežiūros institucijas bei verslo ir institucijų bendradarbiavimo kultūros pokyčiai.
Lietuva per pastarąjį dešimtmetį įtvirtino daugelio pažangių verslo priežiūros priemonių taikymą teisės aktuose, tačiau ne mažiau svarbu užtikrinti, kad to būtų laikomasi, kad ,,popierinės“ nuostatos taptų kasdiene praktika, keistųsi pačių priežiūros institucijų supratimas ir noras padėti verslui vystyti veiklos potencialą, prižiūrėtojo ir prižiūrimojo santykiai pasikeistų į bendradarbiavimo, pagalbos kultūrą.
„Pasinaudodami ES struktūrinių fondų parama šią vasarą sėkmingai baigėme dar 2016 m. pradėtą įgyvendinti projektą „Verslo priežiūros sistemos tobulinimas“, kuris prisidėjo prie spartesnės verslo priežiūros pažangos ir priežiūros procesų efektyvumo didinimo.
Projekto metu didelis dėmesys skirtas institucijų konsultavimui, ieškant sprendimų, kaip tobulinti strateginį institucijų veiklos planavimą, nustatyti tinkamus veiklos rodiklius ir išmatuoti jų pasiektą pažangą (rezultatus), kaip į priežiūros procesus integruoti rizikos vertinimą, organizuoti patikrinimų planavimą ir viešinimą, kontrolinių klausimynų patikrinimuose naudojimą.
Itin daug dėmesio skirta konsultavimo paslaugų tobulinimui ir konsultacijų kokybei gerinti.
Itin daug dėmesio skirta konsultavimo paslaugų tobulinimui ir konsultacijų kokybei gerinti. Bendradarbiaujant su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija buvo įgyvendintas tyrimas, kuris leido identifikuoti konsultavimo veiklos trūkumus iš kliento perspektyvos ir patobulinti šios paslaugos procesus. Galiausiai buvo organizuojami plataus masto priežiūros institucijų specialistų mokymai ir periodiškai tiriama ūkio subjektų nuomonė (vykdant apklausas) dėl priežiūros institucijų veiklos vertinimo. Pastarųjų apklausos padėjo laiku identifikuoti aktualiausias verslo priežiūros problemas“, – pasakoja viceministrė.
Apmokyta 3500 specialistų
I. Valeškaitė teigia, jog tikru iššūkiu tapo sėkmingas priežiūros specialistų tikslinių mokymų organizavimas. „Jokia paslaptis, kad viešajame sektoriuje kompetencijų ugdymo, kvalifikacijos kėlimo klausimai opūs ir visada itin aktualūs. Įgyvendinant projektą, norėjosi atsižvelgti į daugelio priežiūros specialistų: nuo inspektorių iki institucijų vadovų, nuo verslo priežiūros veiklą strategiškai planuojančių iki konkrečias gerąsias veiklos praktikas rengiančių ir įgyvendinančių specialistų, mokymo poreikį.
Todėl projekto įgyvendinimo metu buvo parengtos trys specializuotos teorinių ir praktinių įgūdžių mokymo programos, organizuota apie 250 seminarų visuose Lietuvos regionuose, ir tai leido pasiekti užsibrėžtą ambicingą tikslą – apmokyti 3500 specialistų.
Nelengvu iššūkiu tapo ir paskelbta pandeminė situacija, kai skubiai teko mokymų procesą perorganizuoti iš kontaktinių seminarų į nuotolinius. Bet viskas įveikiama. Dėkojame institucijoms, parodžiusioms susidomėjimą ir aktyviai įsitraukusioms į veiklas“, – teigia I. Valeškaitė
Inspektorius – ne baudėjas, o konsultantas
Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovės, akivaizdu – priežiūros institucijų veikla gerėja. „Tai – keliolikos metų nuoseklaus darbo rezultatas keičiant požiūrį, kad inspektorius – ne baudėjas, o konsultantas, kad institucijų paskirtis – ne surasti pažeidimus, o apsaugoti visuomenei svarbias vertybes. Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuolat vertina institucijų daromą pažangą priežiūros veiklos srityje. Tam sukurta speciali metodika, atliekamas specialus Švieslentės vertinimo tyrimas“, – pasakoja I. Valeškaitė.
Institucijų paskirtis – ne surasti pažeidimus, o apsaugoti visuomenei svarbias vertybes.
Apie teigiamus pokyčius institucijų veikloje kalba ir verslo bendruomenė. Ministerijos kasmet atliekamų verslo apklausų rezultatai rodo, kad 2020 m. 82 proc. apklaustų ūkio subjektų priežiūros institucijų veiklą vertino teigiamai: labai gerai arba gerai, tuo tarpu 2016–2017 m. toks vertinimas siekė – 69 proc., 2018 m. – 75 proc., 2019 m. – 77 proc. Tačiau svarbia problema išlieka pernelyg didelė reguliavimo našta, kuri neatsiejamai turi įtakos ir patikrinimų mastui, taip pat nepakankamas rizikos vertinimo integravimas į priežiūros procesus.
Projekto metu organizuotoms veikloms būdingas tęstinumas. Priežiūros institucijų veiklos strateginio planavimo metodiniai pagrindai (rekomendacijos) plėtojami kuriant vieningą priežiūros institucijų veiklos atskaitomybės standartą. Parengtos priežiūros specialistų mokymų programos ir toliau naudojamos keliant darbuotojų kvalifikaciją, buriamas priežiūros specialistų bendradarbiavimo, gerosios praktikos sklaidos formatas. Kuriamos ir naujos priemonės verslo grįžtamajam ryšiui vertinti.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR vidaus reikalų ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – Informavimas apie veiksmų programą“.
