Trečiadienio pavakarę, besišildant ant suoliuko Palangos botanikos parke, priėjo jauna mergina ir paprašė dalyvauti apklausoje.
Išklausius klausimus – kur mėgstu ilsėtis ir kiek dar būsiu Palangoje, bei prašymą duoti savo telefono numerį, tapo aišku, kad jai reikėjo tik mano telefono numerio.
Tapo aišku, kad jai reikėjo tik mano telefono numerio.
„Jei laimėsit prizą, tai paskambinsim“, – paaiškino ji.
Labai malonu. Nemokami daiktai ir visokie prizai yra tai, kas mane veda į priekį.
Daviau savo telefono numerį ir jau kitos dienos rytą sulaukiau skambučio.
Skambino moteris, kuri, nustačiusi gan komišką balso intonaciją – taip kalbėtų robotas per dideles iškilmes – pranešė, kad man labai pasisekė – laimėjau kelionę į Turkiją.
Moteris patikino, kad detales būtina aptarti jau tą pačią dieną ir pakvietė mane į vieną Palangos viešbučių, kur, kaip supratau iš padriko pokalbio, visi kartu džiaugsimės mano sėkme keldami taures ir šaudydami tai, ką Valstybinė lietuvių kalbos komisija reikalauja vadinti pliaukštėmis.
Ji teigė, kad šią kelionę man išskirtinėmis sąlygomis siūlo bendrovė „Bauer International“.
Į viešbučio konferencijų salę atėjau šiek tiek pavėlavusi. Joje sutikau dar aštuonis neregėtos sėkmės palytėtus žmones, kurie jau vaišinosi vynu ar alumi.
Kairėje pusėje stovėjo kažkoks raudona marška apdengtas daiktas.
Tačiau atsisėdus į kėdę ir apsidairius tapo aišku, kad čia susirinkome ne atsiimti prizų – priešais mus gulėjo išdėliotas puodų rinkinys, kiek toliau – vilnonės antklodės, pagalvės, visokie niekučiai ir didžiulis peilis.
Kairėje pusėje stovėjo kažkoks raudona marška apdengtas daiktas.
Prieš prasidedant įstabiam renginiui, konsultantė Diana išdalijo kelionių kuponus ir liepė užsiregistruoti – nurodyti vardą, pavardę, adresą bei kitus duomenis.
Diana išdalijo ir momentinės loterijos kuponus, kuriuos galėjome nutrinti tik pasibaigus renginiui.
Įraičiau Seimo adresą ir ėmiau laukti, kada prasidės mano laimės valanda.
Diana išdalijo ir momentinės loterijos kuponus, kuriuos galėjome nutrinti tik pasibaigus renginiui.
Prisipažinsiu, jog tikėjausi, kad mane pasikvietė įtikinti pirkti pigią kelionę, kur prie kitų pasiūlymo sąlygų būtų parašyta, kad turiu už ką nors susimokėti papildomai – apie tokius atvejus buvau girdėjusi anksčiau. Pigu ir banalu.
Tačiau čia nebuvo viskas taip paprasta. Na, mums paaiškino, kad esame laimėję (taip, žinoma) pigią kelionę savaitei į Turkiją už 230 eurų. Tačiau ši tema buvo tuoj pat pamiršta, nes Diana pagaliau atskleidė, ko mes čia iš tiesų susirinkome.
Klastingiausiu būdu atviliojo į sulčiaspaudės pristatymą
Pritipenusi prie raudonu audeklu apdengto objekto konsultantė staigiu rankos judesiu nutraukė audeklą ir iškilmingai sušuko: „Naujoji sulčiaspaudė!“
To, kas vyko paskui, nelinkėčiau ir priešui. Tai buvo daugiau kaip valandos trukmės „Televitrinos“ peržiūra be galimybės išjungti televizorių.
Tai buvo daugiau kaip valandos trukmės „Televitrinos“ peržiūra be galimybės išjungti televizorių.
Per tą valandą ir gailėjau tokią sunkią profesiją pasirinkusios Dianos – daugiau kaip valandą be pauzių su dideliu patosu kriokti apie gaminio tikrus ir tariamus privalumus, ir nekenčiau jos.
Pirkite dabar arba niekada
Konsultantė per tą laiką išspaudė trijų rūšių sulčių, apdalijo jomis žiūrovus, papasakojo, kokias ligas jos gydo, kokias sultis labiausiai mėgsta jos šeima, kokių vaisių kauliukai nuodingi, o baigusi pristatymą pareiškė, kad sulčiaspaudę turime pirkti dabar arba niekada – internetu jos užsisakyti negalima, parduotuvių bendrovė neturi.
Kaina – 520 eurų, bet mums, laimingiesiems, dar įteikiami 50 eurų vertės „Bauer pinigų“ čekiai, taigi, kaina – 470 eurų, mokant grynais arba išsimokėtinai.
„Dar 20 metų nėra buvę, kad dovanotume „Bauer pinigus“, – visus pradžiugino Diana ir pridėjo, kad pirmasis nusipirkęs šią sulčiaspaudę dar gaus vieną pigios kelionės į Turkiją kuponą. Lyg dar per mažai būtų dovanų.
Stojo nejauki tyla.
Tikėjausi, kad visiems akivaizdu, jog daiktas pervertintas keliskart, antraip taip stengtis jį parduoti nereikėtų.
Atrodė, kad konsultantei tiek triūsus ir stengusis, dabar atėjo mūsų eilė atsidėkoti.
Tikėjausi, kad niekam šios kalbos įspūdžio nepadarė. Tikėjausi, kad visiems akivaizdu, jog daiktas pervertintas keliskart, antraip taip stengtis jį parduoti nereikėtų.
Pavyzdžiui, „Elektromarkt“ parduotuvėje lėtaeigę sulčiaspaudę galima įsigyti maždaug už 250 eurų.
Ir man kone atvipo žandikaulis, kai išvydau, kad ranką pakėlė į renginį su maža dukrele atėjusi moteris. Ji prasitarė, kad į Palangą atvyko pabūti sanatorijoje „Gintaras“. Moteris nusprendė įsigyti gaminį išsimokėtinai.
„Paplokime pirmajai pirkėjai“, – sukrykštė Diana ir džiugiai ėmė pildyti pirkimo dokumentus.
Apsidalijome reikšmingais žvilgsniais su greta sėdėjusiomis moterimis ir tada prisiminiau momentinę loteriją.
Nutrynusi bilietą prunkštelėjau, pamačiusi užrašą „Poilsio dovanų kuponas kelionei“ atsisveikinau ir išėjau.
