„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2016 01 15

Kaip atrodo menininko kasdienybė? Lankomės dirbtuvėje pas Kęstutį Grigaliūną

Lipame į viršutinį Vilniaus grafikos meno centro auštą pas Kęstutį Grigaliūną, kurio kūrinių turi įsigijęs Modernaus meno centras (MMC). Šiame pastate jis buvo tarp pirmųjų naujakurių. Pats atliko daug įrengimo darbų. Paskui menininko dirbtuvė pastate keitė savo vietą. Dabar tai – nedidelė palėpė. Nėra čia nei vandens, nei šildymo. Bet matyti pilkas dangus ir bažnyčios bokštas.
Jurgis Mačiūnas, Vytautas Landsbergis ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Vilniuje / 2005, drobė, skaitmeninė spauda, fotokoliažas, 75 x 105 cm / MMC kolekcija
Jurgis Mačiūnas, Vytautas Landsbergis ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Vilniuje / 2005, drobė, skaitmeninė spauda, fotokoliažas, 75 x 105 cm / MMC kolekcija

Nors baigęs grafikos specialybę, bet savęs grafiku nevadina. O ir nebūtų tikslu. Dirbtuvė sausakimša Kęstučio darbų: čia ir medžio pjaustiniai, ir šilkografijos darbai, ir tapyba, ir knygos. Ir, žinoma, priemonės.

Kokia menininko diena? Ar kiekvieną dieną ateina į dirbtuvę? Ne, tik tada, kai turi laiko. Atsakymas gali sugluminti. K.Grigaliūnas paaiškina.

Nuo 2008 m. sausio prasidėjo kasdienis veik rituališkas ėjimas į Lietuvos ypatingąjį archyvą. Ten peržiūrinėja represuotų žmonių bylas, ieško nuotraukų ir jas perfotografuoja.

Kęstučio Grigaliūno studija / MMC nuotr.
Kęstučio Grigaliūno studija / MMC nuotr.

Iš šio proceso gimė ne viena paroda, instaliacija, išleistos net keturios knygos. Darbas tęsiasi. 

Ji simboliškai baigia 2008–2014 metais K.Grigaliūno vykdytą pirmosios sovietinės okupacijos Lietuvoje meninį tyrimą. Ja pereinama į naują etapą – „Pokarį“, kuris bus skirtas antrajai sovietinei okupacijai.

Kodėl dailininkui tai svarbu? Menine forma kalbama apie istorijos skaudulius. Jam įdomi kitokia prieiga – svarbiausia ne konkreti biografija, faktai, bet užfiksuotas žmogus, jo akių išraiška.

Kęstučio Grigaliūno studija / MMC nuotr.
Kęstučio Grigaliūno studija / MMC nuotr.

Atminties, istorinė tema menininką domino visada. Pavyzdžiui, MMC kolekcijoje galima pamatyti lino raižinių ciklą „Jurgeliškės“, skirtą tremties temai. 2011 m. „už istorinio laiko atspaudus šiuolaikiniame mene, už skaudžios atminties erdvinį įvaizdinimą“ buvo apdovanotas Lietuvos kultūros ir meno nacionaline premija.

Tad dirbtuvėje nenustebina susidūrimas su „Didele Perkūno statula, laikančia rankoje titnago akmenį“. Pjaustinys, sudarytas iš medinių detalių dėlionės.

K.Grigaliūnas dirba be galo daug. Nes daugeliui darbų būdingas serijiškumas, dideli kiekiai. Ir viskas – nugludintos medinės pjaustinių detalės, sudėtingos parodų instaliacijos, šimtai atspaustų šilkografijų ir visa, ką bepaimsim – yra ne tik sumanyta, bet ir atlikta jo paties. Per kiekybę ir pats kūrybos procesas, ir rezultatas įgyja kitas dimensijas.

O ką čia veikia dantų protezų modeliai? Gruodžio 16 dieną galerijoje „Artifex“ atidaryta kita paroda „Sutemos tirščiausios prieš aušrą“ – šie modeliai jos dalis. Dar vienos parodos idėja jau kirba galvoje. Idėjų daug, trūksta tik laiko.

Kitos durys, kurias praversim, ves į K.Grigaliūno žmonos – menininkės Laisvydės Šalčiūtės dirbtuvę.

Daugiau apie K.Grigaliūną skaitykite ir jo darbus žiūrėkite čia, o apie kūrybinį kontekstą sužinokite Kultūros istorijos skiltyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs