„Kad nebūtų diskusijų, atšaukiau visus pakeitimus“, – praėjusį ketvirtadienį tikino į Seimo posėdį iškviestas K.Mažeika.
Tačiau sakyti „atšaukiau“ paskubėta, nes naujosios Medžioklės taisyklės galioja ir dabar.
Jei atšaukti tų pačių taisyklių punktą, leidusį medžioklę lankais ir durklais, pakako ministro įsakymo, tai tam, kad nebegaliotų kiti taisyklių pakeitimai, ministerija pradėjo ilgą atšaukimo procedūrą. Dokumentas patalpintas viešam derinimui iki gegužės 29 dienos.
Penktadienį į posėdį diskutuoti apie šių taisyklių pakeitimus renkasi ministerijos Medžioklės taryba, visuomeninės organizacijos, Seimo nariai.
Nemaža dalis ministro parašu taisyklėse įtvirtintų punktų sukėlė aplinkosaugos organizacijų pasipiktinimą. 15min paprašė Aplinkos ministerijos paaiškinti kai kuriuos pakeitimus.
Stirnų labai daug, danieliai – ne vietiniai
Atnaujintose Medžioklės taisyklėse stirnos ir danieliai buvo išbraukti iš gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sąrašo. Kodėl?
Anot ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyr. specialistės Raimondos Karnackaitės, pastaraisiais metais stirnų populiacija nuolat auga, fiksuojamas didelis jų daromas neigiamas poveikis miškui, ypač pastangoms mišką atkurti.
Anot jos, išaugusių populiacijų poveikio miškams ir būtinybės jas reguliuoti klausimai buvo nagrinėti ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto. Ministerijos atstovė pateikė to paties komiteto praėjusiųjų metų pabaigos kreipimąsi į ministeriją, prašant įvertinti medžiojamų kanopinių gyvūnų daromą žalą, populiacijos gausą ir persvarstyti medžioklės limitus.
R.Karnackaitė atkreipė dėmesį, kad danieliai yra nevietinė rūšis, konkuruojanti dėl maisto su vietiniais žvėrimis.
„Lietuvoje danieliai įveisiami tik medžiotojų pastangomis, jų skaičius taip pat nuolat auga, todėl valstybės vardu imtis jų sumedžiojimo ribojimo nėra prasmės“, – atsakymuose teigė ji.
Anot jos, limito nustatymas yra tik papildoma priemonė, o kai populiacijos labai gausios (stirnų atveju) arba yra nevietinių žvėrių rūšių (danielių atveju), tokia priemonė esą nenaudojama. Ji pabrėžė, kad kita reguliavimo priemonė – leistini medžiojimo terminai, lieka.
Lapių daug ir jos platina ligas
Dar vienas visuomenininkus papiktinęs taisyklių punktas – medžioti su prožektoriais leista ne tik šernus, bet ir visą eilę invazinių gyvūnų. Maža to, į sąrašą pateko ir neinvazinis gyvūnas – lapė.
Ministerijos teigimu, nors lapė nėra invazinis gyvūnas, tačiau lapės kelia didelių problemų dėl jų gausos ir daromo poveikio saugomų rūšių paukščiams, kitiems smulkiems saugomų rūšių gyvūnams ir dėl platinamų pavojingų ligų – pasiutligės ir niežų, šios ligos pavojingos ir žmonėms.
Kitos taisyklėse su prožektoriais medžioti leidžiamos rūšys: mangutai, paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos ir ondatros, pasak ministerijos, yra invazinės.
„Didelė medžioklės pastangų dalis vyksta šaltuoju metų laiku, kai šviesi paros dalis yra labai trumpa, todėl tykoti invazinių rūšių žvėrių ir pernelyg gausių kitų vidutinio dydžio plėšrūnų tampa sudėtinga. Medžiotojų asociacijos pasiūlė tokiu pakeitimu sudaryti platesnes teisines sąlygas efektyviai reguliuoti šių gyvūnų rūšių gausą“, – kodėl leido medžioti su prožektoriais, motyvavo ministerijos atstovė.
Prailginti medžioklės terminus prašė medžiotojai
Medžioklės taisyklėse buvo prailginti stirninų, briedžių patinų bei patelių, tauriųjų elnių patelių ir jauniklių medžioklės terminai.
Motyvuodama tokį sprendimą ministerijos atstovė nurodė, kad pailginti keleto medžiojamųjų gyvūnų leistinus medžiojimo terminus siūlė medžiotojų asociacijos, pateikusios Medžioklės taisyklių pakeitimo projektą.
„Pristatant siūlomus pakeitimus, buvo pateiktas pagrindimas, kurio esmė tokia: stipriai išaugusių kanopinių žvėrių populiacijoms reguliuoti reikia suteikti daugiau laiko, nes nustatyto sumedžiojimo limito nepavyksta panaudoti apgalvotai, laikantis atrankinės medžioklės reikalavimų, t. y. dėl skubos gali nukentėti atrankos principų laikymasis“, – atsakyme teigė ji.
Saugomas gyvūnas – kaip kompensacija
Aplinkosaugininkai itin piktinosi, kad ministras K.Mažeika leido sumedžiojus sužeistą ar ligotą saugomos rūšies gyvūną jį sunaudoti savo reikmėms. „Aplinkosaugos koalicija“ yra pabrėžusi, kad draudimas yra visuotinis gamtosauginis principas, apsaugantis tokius gyvūnus kaip stumbrai ar lūšys nuo tapimo pageidautinu medžioklės objektu.
R.Karnackaitė atkreipė dėmesį, kad taisyklėse numatyta pareiga pranešti apie tokį gyvūną kontrolės institucijoms, o medžiotojas tokį gyvūną sau gali pasilikti tik tada, jei jo tyrimams atsisako paimti mokslo institucijos.
Ji ir čia pripažino, kad tokį Medžioklės taisyklių pakeitimą siūlė Medžiotojų asociacijos. Jos argumentavo, kad leidimas tokį gyvūną sunaudoti savo reikmėms „bent iš dalies kompensuotų tas sąnaudas, kurių patiriama, kai medžiotojams tenka nutraukti sužeisto ar sunkiai sergančio gyvūno kančias, pvz., reaguojant į iškvietimus į autoįvykio vietą“.
Žiemos šiltos, barsukai nemiega
Medžioklės taisyklėse leista medžioti žiemos miegu užmigusius barsukus, nes jų medžioklė buvo pratęsta visu mėnesiu.
Anot ministerijos atstovės, ir tai pasiūlė medžiotojų asociacijos, pateikusios taisyklių pakeitimo projektą.
„Pasiūlymų aptarime buvo argumentuota, kad dėl šylančių žiemų barsukai neįminga, todėl jų medžiojimas gali būti pratęsiamas vienam mėnesiui“, – aiškino ji.
Su šunimis reguliuos invazinių gyvūnų gausą
Taisyklėse leista ir naktį medžioti su šunimis. Aplinkosaugos organizacijos piktinosi, kad pjudymas šunimis yra žiaurus medžioklės būdas, o patys šunys nežino, kuris gyvūnas yra invazinis, o kuris – ne.
„Pakeitimu siekiama sudaryti platesnes teisines sąlygas efektyviai reguliuoti invazinių plėšriųjų žvėrių gausą“, – motyvą, kodėl tai leista, dėstė R.Karnackaitė.
Ministro įsakymu iš medžioklės taisyklių buvo išbrauktas punktas, kuriuo buvo draudžiama įrengti viliojimo vietas 300 metrų zonoje aplink rezervatus.
Pasak R.Karnackaitės, tokį pasiūlymą pateikė medžiotojų asociacijos.
„Argumentuodamos, kad toks draudimas yra rimta kliūtis reguliuoti šernų gausą prie rezervatų“, – nurodė ji.
Taip pat taisyklėmis žuvininkystės tvenkiniuose leista medžioti ne tik kormoranus, bet ir visus žuvilesius paukščius. Kodėl?
Aplinkosaugininkai nuogąstauja, kad leidimas apima ir saugotinas rūšis, tokias, kaip pilkasis garnys ir t.t. Taip pat ir žinduoliai, pavyzdžiui, ūdros.
Pasak R.Karnackaitės, iki pakeitimų buvo nustatyta, kad didieji kormoranai žuvininkystės tvenkinių teritorijoje medžiojami vadovaujantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašu. O tai leido kormoranus medžioti net ir jei jų nedaug.
Ministerijos atstovė nurodė, kad tai reglamentuojančiuose teisės aktuose būta painiavos, todėl Medžioklės taisyklių punktas buvo patikslintas nurodant, kad leidimai išduodami ne medžiojimui, o gausos reguliavimui (nebūtinai letaliu būdu paimant iš gamtos saugomos rūšies gyvūnus), visoms saugomoms rūšims leidimai išduodami ta pačia tvarka – tik pateikus įrodymus, kad saugoma rūšis daro didelę žalą akvakultūrai.
Trukdymas medžioklei darosi rimta problema
Medžioklės taisyklių pakeitimuose atsirado naujovė – uždrausta trukdyti medžioklei.
Kodėl to reikėjo?
Pasak ministerijos atstovės, buvo įvertinta, kad trukdymas medžioti yra greitai auganti problema Lietuvoje ir Europoje, nes daugėja atvejų, kai neleistinais būdais, savavališkai trukdoma vykdyti teisėtą veiklą.
Ji paaiškino, kad kadangi toks draudimas atsirado Medžioklės taisyklėse, tai už jį numatyta atsakomybė kaip už Medžioklės taisyklių pažeidimą, už kurį Administracinių nusižengimų kodekse numatytas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 300 eurų.
R.Karnackaitė pabrėžė, kad visų pakeitimų tikslingumą ketinama įvertinti iš naujo.
