S.Skvernelis visose diplomatinėse Lietuvos atstovybėse, pirminiais duomenimis, tesurinko 2805 (7,23 proc.) balsus iš 38812. Tai procentiškai kone dvigubai mažiau nei S.Skvernelis gavo Lietuvos apygardose.
Pergalę užsienyje švenčia Ingrida Šimonytė. Ji surinko 19934 balsus (51,36 proc.). Antras – Gitanas Nausėda, gavęs 11382 balsus (29,33 proc.).
Tai – pirminiai rezultatai. Iki šiol nėra žinoma, kiek žmonių ir už ką balsavo keturiose Lietuvos atstovybėse užsienyje.
Palyginus su 2014 m. prezidento rinkimais, šiemet rinkimuose dalyvavo beveik trigubai daugiau užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių. Prieš penkerius metus jų į rinkimus pirmame ture atėjo 13241 rinkėjas, į antrą turą – 14701, dabar prezidento rinkimuose užsienyje dalyvavo 38812 užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai.
S.Skvernelis laimėjo Gardine
O kaip balsavo konkrečiose užsienio valstybėse gyvenantys rinkėjai?
Štai Kazachstane pasiektas aktyvumo rekordas. Čia balsavo 100 proc. užsiregistravusių balsuoti rinkėjų. Tiesa, tai nereiškia, kad jų buvo labai daug. Atvirkščiai – tik devyni.
Daugiausia rinkėjų atvyko balsuoti Jungtinėje Karalystėje – 13343. Dauguma jų balsavo už I.Šimonytę – 50,33 proc. Už G.Nausėdą – 30,45, o už S.Skvernelį – vos 6,75 proc.
Airijoje balsavo 3585 rinkėjai. Dauguma čia palaikė G.Nausėdą. Jis gavo 39,72 proc. balsų. Geresni už užsienio diplomatinėse atstovybėse balsavusių rinkėjų vidurkį Airijoje buvo ir S.Skvernelio rezultatai. Čia jis gavo 11,04 proc. balsų.
Norvegijoje balsavo 3012 piliečiai, dauguma jų palaikė I.Šimonytę.
S.Skvernelis didesnio nei kiti kandidatai procentinio palaikymo sulaukė tik Gardine. Tiesa, čia tebalsavo 15 rinkėjų. S.Skvernelis gavo 6 balsus.
Antrame ture nebedalyvaus?
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke patvirtino, kad ypatingą užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių aktyvumą paskatino referendumas dėl dvigubos pilietybės.
„Trigubai užsiregistravo žmonių nei kada nors iki tol“, – teigė ji.
Ji sveikino valdančiųjų sprendimą pagaliau paskelbti referendumą dėl dvigubo pilietybės įteisinimo ir vylėsi, kad šis klausimas, net ir referendumui nepavykus, liks politinėje darbotvarkėje ir ateityje bus išspręstas. Kita vertus, D.Henke pripažino, kad užsienio lietuviai už referendumo paskelbimą valdantiesiems prezidento rinkimuose neatsidėkojo – nevertino, kad tai būtent Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nuopelnas.
„Nesusiejo. Prezidento rinkimai irgi yra svarbūs, bet aktyvumas užsienyje parodė, kad referendumas pilietybės klausimu buvo labai aktualus. Tai ir sukvietė visus“, – akcentavo Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovė.
Tačiau D.Henke pripažino, kad antrajame prezidento rinkimų ture tokio aktyvumo, koks buvo pirmame rate, tikėtis neverta.
„Antras turas, žiūrint mūsų geografine plotme, yra kartais net neįmanomas. Per tą trumpą laiką – lygiai dvi savaites – o dar nauji biuleteniai antram turui gal net nespausdinami, fiziškai neįmanoma surengti rinkimų užsienyje. Fiziškai paštas nesudirba. Mūsų patirtis rodo, kad antras turas yra daug daug liūdnesnis“, – pripažino D.Henke.
Antras turas, žiūrint mūsų geografine plotme, yra kartais net neįmanomas
Anot jos, daug užsienio lietuvių pyksta, kad jiems dėl techninių kliūčių nepavyko dalyvauti net referendume, nors jam dokumentai buvo ruošiami gerokai anksčiau: „Ir Amerikoje taip atsitiko, ir Italijos lietuviai važiavo patys, rinko patys dokumentus, nes neužtenka laiko, kad paštu suvaikščiotų rinkėjų biuleteniai. (…) tai yra skandalas“.
