Kaip nurodo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), sekmadienio duomenimis, COVID-19 serga 1046 asmenys. 6291 žmogui šiuo metu reikia izoliuotis.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė, sakė, kad birželį pakoregavus Seimo rinkimų įstatymą numatyta, jog teisę balsuoti dėl paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos turi ir saviizoliacijoje esantys rinkėjai.
„Tokiu atveju jie VRK turėtų pateikti nustatytos formos prašymą balsuoti namuose. Atitinkamai mes, gavę tą informaciją, ją patikrintumėme, ar tikrai asmenys yra saviizoliacijoje, dėl kokių priežasčių.
Ir rinkimų komisijų nariai, vykdami pas saviizoliacijoje esančius rinkėjus, priklausomai nuo požymių, jau būtų apsirūpinę daugiau asmens apsaugos priemonių – tai yra dėvėtų ne tik medicinines veido kaukes ir respiratorius, vienkartines pirštines, būtų dezinfekavę rankas.
Bet po konsultacijų su sveikatos priežiūros specialistais, epidemiologais, tikėtina, jiems reikėtų dėvėti ir kostiumus, antbačius, kepuraites ir daugiau priemonių, kad būtų apsaugoti ne tik rinkėjai, bet ir rinkimų komisijų nariai“, – nurodė VRK vadovė.
Tikėtina, jiems reikėtų dėvėti ir kostiumus, antbačius, kepuraites ir daugiau priemonių, kad būtų apsaugoti ne tik rinkėjai, bet ir rinkimų komisijų nariai.
Pasak L.Matjošaitytės, saviizoliacijoje esančių rinkėjų taip pat būtų prašoma naudoti asmens apsaugos priemones: dėvėti burną ir nosį dengiančias kaukes, laikytis atstumo ir panašiai.
Neturėtų įeiti į namus
L.Matjošaitytės teigimu, rinkimų komisijų nariai neturėtų įeiti į namus pas saviizoliacijoje esančius asmenis. Balsavimo procesą jie turėtų stebėti laikantis saugaus atstumo, lygiai kaip ir rinkimų stebėtojai.
Kaip aiškino VRK vadovė, rinkimų komisijų nariai saviizoliacijoje esantiems rinkėjams turėtų per atstumą paduoti visus balsavimo dokumentus.
Rinkėjas turėtų pasitraukti toliau, bet rinkimų biuletenius pildyti taip, kad komisijos nariai matytų, jog tai daro jis pats, dokumentus į voką sudeda ir jį užklijuoja taip pat pats.
„Kada yra užpildomi visi dokumentai, rinkėjas grąžintų biuletenius, jau sudėtus į voką, rinkimų komisijų nariams. Komisijų nariai įdėtų gautą voką į savo krepšį ir eitų pas kitus rinkėjus“, – komentavo L.Matjošaitytė.
Tie patys reikalavimai balsuojant galiotų gydymo, socialinės globos ir rūpybos įstaigose.
„Rinkimų komisijų nariai, vykdami į tokias įstaigas, turėtų būti jau apsirengę ir kostiumais, ir dėvėti daugiau visokių priemonių, laikytis atstumų. Specialiuose punktuose, tuose, kuriuose reikia pasitikrinti temperatūrą, ji taip pat turėtų būti patikrinta. Jeigu nustatoma, kad temperatūra yra aukštesnė nei 37,3 laipsnio, priklausomai nuo gydymo įstaigos vidinių tvarkų, reikėtų, kad komisijų nariai pasikeistų ir atvyktų kitas komisijos narys į balsavimą tokiame specialiame punkte“, – nurodė VRK pirmininkė.
Rinkimų komisijų nariai, vykdami į tokias įstaigas, turėtų būti jau apsirengę ir kostiumais, ir dėvėti daugiau visokių priemonių, laikytis atstumų.
Baimių neišvengsi
Paklausta, ar VRK nesulaukė signalų, kad kai kurie rinkimų komisijų nariai nenori ar baiminasi eiti pas saviizoliacijoje dėl koronaviruso esančius rinkėjus, L.Matjošaitytė teigė, jog baimių gali būti, to neišvengsi.
Tačiau, anot jos, gavus iš valstybės rezervo asmens apsaugos priemones, VRK tikslas yra maksimaliai aprūpinti rinkimų komisijų narius, kad jie jaustųsi saugūs, jiems nekiltų baimių ar abejonių, jog jie galėtų užsikrėsti COVID-19 rinkėjams balsuojant namuose ar specialiuose punktuose.
Preliminarus skaičius apsaugos priemonių, kurių prireiks rinkimų komisijų nariams, VRK vadovės teigimu, derinamas su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
„Matysime, kiek asmenų bus saviizoliacijoje, kiek bus išreiškusių norą, kad pas juos atvyktų rinkimų komisijų nariai, kiek bus namuose balsuojančių, specialiuose punktuose. Aš manau, kad SAM iš valstybės rezervo aprūpins visus komisijų narius tokiu skaičiumi apsaugos priemonių, kuris būtų būtinas maksimaliai apsaugoti komisijų narių sveikatą“, – pažymėjo L.Matjošaitytė.
Matysime, kiek asmenų bus saviizoliacijoje, kiek bus išreiškusių norą, kad pas juos atvyktų rinkimų komisijų nariai, kiek bus namuose balsuojančių, specialiuose punktuose.
Spręs dėl papildomų patalpų
Per išankstinį balsavimą, vykstantį savivaldybių patalpose, didžiuosiuose miestuose neretai nusidriekia rinkėjų eilės.
L.Matjošaitytės nuomone, tai – problema.
Tačiau dabar, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, numatyta, kad balsavimas iš anksto gali būti organizuojamas ne tik savivaldybės pastate, bet ir kitoje papildomai įrengtoje balsavimui tinkamoje patalpoje.
VRK vadovė minėjo, kad su didžiosiomis šalies savivaldybėmis – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – šiuo metu kaip tik diskutuojama, kiek tų papildomų išankstinio balsavimo patalpų atsirastų, kokios jos būtų.
„Kadangi tiek mes, tiek savivaldybės yra suinteresuotos, kad nebūtų rinkėjų susibūrimų, būtų sureguliuoti srautai, išvengta maišymosi. Tai artimiausiu metu komisija priims sprendimą ir dėl didesnio balsavimo iš anksto dienų skaičiaus, kadangi įstatymas irgi tą numato (dabar balsavimas iš anksto yra organizuojamas dvi dienas savivaldybėse, tai yra trečiadienį, ketvirtadienį nuo 8 iki 20 valandos. O po komisijos sprendimo balsavimas iš anksto savivaldybėse būtų organizuojamas keturias dienas, nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, ir prasidėtų valanda anksčiau, truktų nuo 7 iki 20 valandos), ir atitinkamai jau būtų sprendžiama dėl to, kad balsavimas iš anksto konkrečiose savivaldybėse būtų organizuojamas ne tik savivaldybių patalpose, bet ir kitose papildomose patalpose“, – aiškino L.Matjošaitytė.
Tiek mes, tiek savivaldybės yra suinteresuotos, kad nebūtų rinkėjų susibūrimų, būtų sureguliuoti srautai, išvengta maišymosi.
