Laidoje dalyvavo apie norą siekti šalies vadovo posto paskelbę Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė, Naglis Puteikis, Arvydas Juozaitis bei Valentinas Mazuronis. Iš pasiskelbusių kandidatų laidoje nedalyvavo Aušra Maldeikienė bei Petras Auštrevičius – šių dviejų politikų šiuo metu nėra Lietuvoje. Be kandidatų laidoje taip pat dalyvavo „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė ir naujienų agentūros BNS vyr. redaktorius Vaidotas Beniušis.
Laidos vedėjas Raigardas Musnickas pastebėjo, kad visi kandidatai į prezidentus vienokia ar kitokia forma dalyvavo pastarąsias keletą savaičių vykstančiose protesto akcijose – dalyvavo sekmadienį surengtame mitinge ar lankėsi ŠMM, kur nakvoja pedagogai.
Visi kandidatai vieningai kalbėjo, kad antradienį planuojamas 2019 metų biudžeto priėmimas turėtų būti nukeltas bent savaitei ir ieškoma būdų įgyvendinti mokytojų reikalavimus.
Siūlė kalbėtis dar vasarą
„Aš palaikau, visų pirma, mokytojų reikalavimą, kad su jais būtų kalbamasi pagarbiai ir kad tos problemos, kurios yra keliamos, būtų sprendžiamos, o ne numetamos atsimušant tokia sakralia fraze, kad „mes neturime pinigų“. Nes iš esmės valdžia pati padarė, kad dabar būtų tokioje labai keblioje situacijoje, pakeisdama eilę mokesčių įstatymų vasarą“, – laidoje kalbėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) į prezidento deleguota I.Šimonytė.
Pasak jos jau tuomet, kai ministrų kabinetas pristatė mokesčių reformą, opozicijos politikai perspėjo valdžią ir siūlė panaudoti vasarą tam, kad būtų galima diskutuoti, kokius klausimus viešajame sektoriuje galima išspręsti, kiek tai kainuoja ir kokius atitinkamus mokesčių pakeitimus galima padaryti.
„Bet vyriausybei tai nepasirodė svarbu ir kad tokia problema iškils rudenį, buvo pakankamai gerai prognozuojama“, – sakė politikė.
Paklausta, ar jai įgyvendinamas atrodo streikuojančių pedagogų reikalavimas nuo sausio 1-osios penktadaliu pakelti atlyginimus, I.Šimonytė teigė, kad peržiūrėjus biudžetą būtų galima sumą, reikalingą tam, kad šis reikalavimas būtų įvykdytas.
„Tačiau tada reikėtų kažko atsisakyti. Akivaizdu, kad atsisakyti kažkokių jau suplanuotų sprendimų vyriausybei gali būti labai sunku. Tuomet, galbūt, reikia sėdėti ir derėtis dėl to, ką mes galime padaryti 2019 metais“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Anot jos, vienas dalykas, kurį valdžiai įmanoma padaryti, tai yra duoti sau savaitę ir pabandyti pasikalbėti su pedagogais. I.Šimonytė taip pat teigė, kad pirmadienį nenumatytame Seimo posėdyje buvo entuziastingai pritarta prezidentės Dalios Grybauskaitės skubos tvarka pateiktoms pataisoms, kuriomis ketinama taisyti visuomenę skaldantį etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį.
„Labai didelis klausimas, kokios finansinės pasekmės bus su tuo susijusios ir apie tai nėra kalbama. Jeigu yra tiek daug siūlymų, tiek daug iniciatyvų vienu metu, savaitė valstybės gyvenime, šiuo atveju, nelabai ką pakeis, o žmonėms pasiųs labai aišku signalą, kad juos bent jau norima girdėti“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Mano, kad reikia stabdyti reformų tempą
Taip pat prezidento posto siekiantis buvęs SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda paklaustas, ar tenkintų mokytojų reikalavimą jau nuo naujų metų kelti atlyginimus 20 proc. sakė, kad pedagogų reikalavimai gali būti patenkinti: „Juolab, kad šiuo metu užleista tokia savotiška dūmų uždanga, kuomet kalbama apie neteisingus skaičius, gąsdinama, kad tai bus susiję su labai didelėmis papildomomis išlaidomis.“
Pasak jo, mokytojų algų pakėlimas 20 proc. sudarytų 55 mln. eurų ir gali būti atrastas įvairiais keliais. G.Nausėda sakė nemanantis, kad dėl pedagogų reikalavimų reikėtų stabdyti mokesčių reformą ir supriešinti šiuos dalykus. Anot kandidato, kai kuriuose aspektuose galima pristabdyti mokesčių reformos įgyvendinimo tempą.
„Visi puikiai žinome, kad neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) kitais metais bus didinamas ir tai kainuos fiskališkai apie 190 mln. eurų. Kodėl mes negalime truputį sumažinti šitą tempą ir, pavyzdžiui, apskaičiuoti taip, kad tai kainuotų 130 ar 140 mln. eurų? Tai yra pakankamai neskausmingas, nesusijęs su kažkokiais ar pelno mokesčio didinimais, ar investicijų programos mažinimais, ar dar kitais dalykais, kurie sukeltų daug kontroversijų“, – kalbėjo G.Nausėda.
Pasak jo, toks sprendimas leistų susėsti politikams, „pasiimti minutės pertraukėlę“ ir padaryti tai, ką dar yra įmanoma padaryti. Paklaustas, ar siūlo atidėti biudžeto priėmimą, kandidatas priminė, kad 2008 metais biudžetą priiminėjo prieš pat Kūčias.
„Gaila, kad mes šitas dvi savaites praleidome ginčydamiesi ir mėtydami įžeidinėjimus profsąjungoms vadinami smogikais ir praleidome tuščiai šitą laiką. Niekas neįvyko, kas galėjo įvykti. Ir tik paskutinėmis minutėmis atsirado premjero siūlymai. Labai sveikinu, bet kur buvo galvos anksčiau?“ – LRT studijoje klausė G.Nausėda, pridurdamas, kad tereikia politinės valios.
Sulaukė ultimatumo
Valdančiojoje koalicijoje šiuo metu dirbantis Lietuvos centro partijos pirmininkas Naglis Puteikis teigė, kad tik kol kas yra valdančiojoje „valstiečių“ frakcijoje, nes jam antradienį žadėta įteikti ultimatumą – esą jo ėjimas pas ŠMM nakvojančius pedagogus yra nesuderinamas su valdančiosios partijos politine linija.
„Žiniasklaida pakankamai daug rašė apie konkursus ministerijos viduje ir tos pačios ŠMM konkursus. Ten sumos yra 20, 30 mln. eurų. Tie konkursai buvo nešvarūs, neskaidrūs. Naujasis laikinai pareigas einantis ministras Rokas Masiulis pasakė, kad galima iš ten paimti, jis jau turi patirties.
Manau, tai puikus rezervas, iš ten atsirastų suma 50 ar 60 mln. eurų. Aš balsuosiu už mokytojus“, – teigė N.Puteikis, pridurdamas, kad Seimo narys Justas Džiugelis parengė rezoliuciją, kuria bus siekiama atidėti biudžeto priėmimą savaitei.
N.Puteikis ragino premjerą Saulių Skvernelį, „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį ir visą valdančiąją frakciją išgirsti žmones, mokytojus, ekonomistus ir padaryti pauzę biudžeto priėmime. Be to, pasak N.Puteikio, jei Seimo Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija palaikys mokytojus, biudžeto priėmimas gali sustoti.
Dalį pinigų galėtų rasti dabar, dalį – vėliau
Tam, kad biudžeto priėmimas turėtų būti nukeltas savaitei, pritarė ir Arvydas Juozaitis. Pasak jo, tam, kad būtų pakelti mokytojų atlyginimai ir įgyvendinti kiti reikalavimai reikia 120 mln. eurų. Jis siūlo susitarti, kad priimant biudžetą mokytojams bus skirta 50 mln. eurų, o likę 70 mln. eurų – vėliau.
„Mokytojai buvo linkę į kompromisą, jei švietimo ir mokslo ministrė būtų šnekėjusi su jais. Jie būtų nusileidę dėl 30 ir gal net mažiau milijonų. 5 proc. galima iš karto rasti, čia nesunkus paskirstymas. Iš tų pačių viešųjų pirkimų ministerijoje galima rasti. Birželį galima rasti likusius“, – kalbėjo A.Juozaitis.
Mato valdžios aroganciją
Valentinas Mazuronis pripažino, kad „valstiečiai“ Seime turi pakankamai balsų, kad biudžetas antradienį būtų priimtas. Pasak jo, iš esmės šiuo metu galima kalbėti apie du dalykus, kurių vienas – arogantiškas vyriausybės požiūris į pedagogus. V.Mazuronio teigimu šiuo metu valdžia arogantiškai bando parodyti, kad bus daroma taip, kaip nori jie. Kitas – žmonėms reikėjo parodyti, kad valdžia nėra pasipūtusi ir klausosi žmonių.
„Ateiti, su žmonėmis normaliai šnekėti ir atrasi minimalų kompromisą. Per dvejus metus vyriausybė taip ir nesugebėjo savo gairių sudėlioti visuomeninio sektoriaus finansavimui ir tik dabar staiga premjeras kviečia kalbėtis apie tai, kaip kelti visuomeninio sektoriaus atlyginimus. Problema turėjo būti sprendžiama“, – teigė V.Mazuronis, pridurdamas, kad sprendimas būtų keisti premjerą.
Klausimas, kam panaudojami pinigai
„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė sakė, kad šiuo metu bandoma spręsti įsisenėjusias viešojo sektoriaus problemas labai trumpu laikotarpiu. Anot jos, būtina iš esmės kalbėti apie viešojo sektoriaus problemas.
„Jei mes pažiūrėtume duomenis, valdžios sektoriaus išlaidos švietimui sudaro 5,2 proc. BVP. Tai yra daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Iš tiesų, čia nėra neadekvataus finansavimo problemos. Tai daugiau yra susiję su tuo, kur tie pinigai yra panaudojami. Visiškai nesiginčiju, kad mokytojų atlyginimai yra neadekvatūs ir jie jau ilgą laiką mažėja, lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu. Jau nuo 2010 metų tas santykis mažėja“, – kalbėjo L.Galdikienė.
Anot jos, reikia žiūrėti, kam yra panaudojamos švietimui skiriamos lėšos.
Paklausta, ar galima pedagogams rasti pinigų nesukeliant problemų kituose sektoriuose, L.Galdikienė teigė, kad kitų metų biudžetas yra pakankamai įtemptas – daug mokestinių nuostolių, kuriuos bandoma užglaistyti pajamomis iš šešėlio, o tai yra gana trapu.
„Papildomą 100 mln. eurų rasti, manau, kad būtų gana sudėtinga“, – sakė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė, pridurdama, kad nemaža dalis švietimo lėšų išleidžiama „sienoms“.
Naujienų agentūros BNS vyr. redaktorius Vaidotas Beniušis sakė, kad visi minimi skaičiai rodo švietimo sistema yra neefektyvi. Pasak jo, prieš 2016 metų Seimo rinkimus konservatoriai kalbėjo apie tai, kad reikėtų uždaryti kai kurias mokyklas ar palikti tik pradines mokyklas.
„Tačiau apie tai dabar yra tylu. Kodėl? Todėl, kad artėja savivaldos rinkimai, reikia nenuskriausti merų, kurie vietines mokyklas bandys ginti. Reikia nenuskriausti savo potencialių rinkėjų prezidento rinkimuose“, – kalbėjo V.Beniušis.
Pasak jo, galima kasmet kelti švietimo finansavimą ir kalbėti, iš kur paimti po dar 100 mln. eurų, bet tada kyla klausimai, ką daryti su socialine apsauga, sveikatos apsauga, ypač, kai mūsų visuomenė sensta.
