Atrankos instrumentai priderinti prie konkrečios atrankos poreikių
Kaip teigia projekto vadovas, Valstybės tarnybos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vyresnysis patarėjas Arvydas Kazlauskas, tobulinant viešąjį sektorių, pasinaudota ir ES struktūrinių fondų parama – 2018 metais, departamentas pradėjo įgyvendinti projektą „Žmogiškųjų išteklių valdymo modernizavimas valstybės tarnyboje“.
„Šio projekto tikslas – sukurti ir valstybės tarnautojų atrankoje įdiegti kompetencijomis grįstus centralizuotos atrankos instrumentus, arba, paprasčiau kalbant, pakelti atrankos į valstybės tarnybą profesionalumą skirtingų pareigybių grupėse. Naujai sukurtų atrankos instrumentų taikymas padės komisijai efektyviai organizuoti pretendentų vertinimą ir objektyviai atrinkti konkrečioms pareigoms konkrečioje įstaigoje tinkamiausią kandidatą, o dalyviams bus sudarytos platesnės galimybės atskleisti pareigoms reikalingus gebėjimus, laiku gauti grįžtamąjį ryšį ir suprasti, ko tikimasi iš į pareigas priimamo valstybės tarnautojo.
Taigi, projektas taip pat prisidės prie pretendentų dalyvavimo atrankoje patirties gerinimo, nes bus įdiegtas aiškesnis vertinimo procesas, užtikrinantis atrankos proceso skaidrumą“, – išsamiai pasakoja A. Kazlauskas.
Trys pagrindinės projekto veiklos
Valstybės tarnybos departamento atstovo teigimu, projektas susideda iš trijų veiklų, kurių pirmoji – jau įgyvendinta. „Pirmiausia, Valstybės tarnybos departamentas, kartu su konkursą laimėjusiais darbuotojų ugdymo ir organizacijų plėtros ekspertais, išanalizavo ES šalyse veikiančių viešojo ir privataus sektorių organizacijų patirtį darbuotojų atrankos srityje, kad geriausius, labiausiai pasiteisinusius ir efektyviausius instrumentus galėtume pritaikyti Lietuvoje. Susipažinome su Belgijos, Danijos, Suomijos institucijų patirtimi, analizavome dideles privačias kompanijas, Europos personalo atrankos agentūrą (EPSO), centralizuotai atrenkančią tarnautojus į ES institucijas ir įstaigas, NATO.
Šiuo metu įgyvendinama antra projekto veikla – kuriami atrankos instrumentai, pavyzdžiui, e. korespondencijos tvarkymas, atvejo analizės užduotis, namų darbų užduotis. Sudaromi situacinių pasirinkimų, darbo su informacija, planavimo, organizavimo ir prioretizavimo testai. Atskiras dėmesys skiriamas interviu klausimams skirtingo tipo pareigybių lygmenims – įstaigų vadovams, padalinių vadovams ir specialistams“, – tvirtina A. Kazlauskas.
Pašnekovas pabrėžia, kad visi minėtieji instrumentai bus skirti skirtingo lygmens pareigybių pretendentams ir jų kompetencijoms vertinti. „Na, o trečioji veikla prasidės jau sukūrus minėtus instrumentus – atrankas vykdysiantys komisijos nariai bus apmokomi, kaip taikyti skirtingas vertinimo metodikas kiekvienai atrankos priemonei“, - pasakoja A. Kazlauskas.
Profesionalesnės ir efektyvesnės atrankos
Į klausimą, kaip įgyvendinus minėtą projektą pasikeis atranka į valstybės tarnybą, A. Kazlauskas atsako, kad ji vyks profesionaliau ir efektyviau. „Anksčiau kandidatuojant į valstybės tarnybą buvo organizuojamas pokalbis ir praktinė užduotis. Galimo įvairesnių priemonių taikymo atrankos metu spektras teisės aktais buvo išplėstas tik 2019 metais. Projektas tuos atrankos instrumentus mums leis įdiegti“, – paaiškina pašnekovas.
Geri atrankos instrumentai yra būtini, jei norima, kad į valstybės tarnybą būtų atrinkti patys tinkamiausi kandidatai.
Pasak jo, instrumentų sukūrimas yra sudėtingas ir brangus dalykas, nes užduotims keliami atitikties tam tikriems kriterijams reikalavimai. „Pavyzdžiui, instrumentai turi būti patikimi – matuoti planuojamas charakteristikas taip, kad pakartojus to paties žmogaus vertinimą, jei nepasikeitė aplinkybės, gautume panašius rezultatus. Kuriami testai turi būti tokio sunkumo, kad į kitą etapą nepatektų reikiamų kompetencijų neturintys žmonės, tačiau testai apskritai būtų išlaikomi ir atrankos įvyktų. Be to, testo atsakymo variantai turi būti realistiško turinio, atitinkantys teisinį reglamentavimą. Instrumentai negali diskriminuoti dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, sveikatos būklės, etninės priklausomybės, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“, - atkreipia dėmesį A. Kazlauskas.
Valstybės tarnybos departamento atstovo teigimu, geri atrankos instrumentai yra būtini, jei norima, kad į valstybės tarnybą būtų atrinkti patys tinkamiausi kandidatai. Be to, šių instrumentų taikymas supaprastins ir pagreitins atrankos komisijų darbą, kas savo ruožtu, kaip jau buvo minėta aukščiau, prisidės prie valstybės tarnybos veiklos efektyvumo“, – pažymi A. Kazlauskas.
Atrankos į valstybės tarnybą tvarką keičiantis ir tobulinantis projektas „Žmogiškųjų išteklių valdymo modernizavimas valstybės tarnyboje“ pradėtas įgyvendinti 2018 metų gruodžio mėnesį. Numatoma projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2022 metų sausis. Projekto vertė - 332 227 eurų.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR vidaus reikalų ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – Informavimas apie veiksmų programą“.
