Poligonų plėtros projektų karininkas kapitonas Tomas Jurgutis sako, kad 2014-aisiais iškilo poreikis treniruotis ne tik Lietuvos kariuomenei, tačiau ir sąjungininkams, suteikti priimančios šalies paramą.
„Įvertinome, kad turime plėsti savo poligonus, kad užtikrintume treniravimąsi vienetui iki bataliono dydžio. 2014-aisiais prasidėjusi poligonų plėtra vis dar vyksta, nes tai yra ilgalaikiai, nemažai investicijų reikalaujantys procesai.
Pabradės poligono plotas beveik padvigubėjo ir tapo beveik 17 tūkst. hektarų. Visas NATO priešakinis batalionas čia jau gali atlikti manevro pratybas“, – pasakoja T. Jurgutis.
Pasak jo, Pabradės poligono šaudykla pritaikyta ir sąjungininkų bei mūsų įsigyjamai karinei technikai, o joje vykstančios pratybos yra labai artimos tikro mūšio sąlygoms. Taikiniai – natūralaus dydžio, imituojantys tiek karinės technikos, tiek žmogaus kontūrus.
„Šioje šaudykloje bus ir taikinių, skirtų šaudymui iš oro, taigi, bus galima treniruotis sąveikaujant ir su aviacijos parama“, – aiškina pašnekovas.
T.Jurgutis paaiškina, kodėl dažnai pratyboms naudojami poligonai nėra nuniokojami: „Šioje šaudykloje draudžiama naudoti kovinę amuniciją – tą, kurioje naudojama sprogstamoji medžiaga. Naudojama speciali mokomoji amunicija, kuri, pataikiusi į taikinį, nesprogsta ir nesukuria griaunamosios galios.“
Taip pat vykdoma ir Gaižiūnų poligono plėtra – didėja jo plotas, įrenginėjamos šaudyklos, infrastruktūra sąjungininkams, technikos priežiūrai. Gaižiūnų poligono šaudyklos bus ne tokios didelės, kaip Pabradėje, nes Gaižiūnų poligone susitelkiama į individualų karių rengimą, atskleidžia Poligonų plėtros projektų karininkas kapitonas.
„Kituose šalies poligonuose taip pat numatomi atnaujinimo ir plėtros darbai. Kazlų Rūdos poligone turėtų būti įrengta oro atakos grupių vadovų treniravimosi šaudykla – vienintelė šiame regione, kur galės treniruotis mūsų oro atakos vadovai, sąveikaudami su mūsų bei mūsų sąjungininkų aviacijos lėktuvais“, – pasakoja T. Jurgutis.
Darbai Pabradės ir Gaižiūnų poligonuose nėra pigūs. Bendra investicijų suma siekia 81 mln. eurų – ją sudaro Lietuvos nacionalinės lėšos (24 mln. eurų), JAV Europos užtikrinimo iniciatyvos fondo (25 mln. eurų) bei NATO saugumo investicijų programos (32 mln. eurų) lėšos.
