Kaip koronavirusas smogė Lietuvai: nuo kovo – 201 židinys, izoliacijoje – per 30 tūkstančių žmonių

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje patvirtinti 5366 susirgimų COVID-19 atvejai.

Spalio 6 dienos duomenimis, stebimų mažos rizikos asmenų skaičius – 27 670. Taip pat stebimi 3 730 aukštos rizikos asmenys.

D.Razmuvienė pabrėžė, kad židiniai yra tiriami, tai stengiamasi daryti kaip galima greičiau.

Trečiadienį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto surengtoje nuotolinėje nacionalinėje visuomenės sveikatos konferencijoje „Lietuva ir COVID-19: patirtys, pamokos ir perspektyvos“ NVSC specialistė pasakojo, kaip atliekami atvejų ir protrūkių epidemiologiniai tyrimai.

Pirmiausia vykdoma atvejo apklausa pagal klausimyną, identifikuojami sąlytį turėję asmenys artimoje aplinkoje, kreipiamasi į darbovietę, kurioje registruotas atvejis, vykstama į židinį, identifikuojami sąlytį turėję asmenys, aiškinamasi aplinkybes, skambinama kiekvienam sąlytį turėjusiam asmeniui, vykdomas pirminis informavimas, teikiami nurodymai, židinio aprašymas, sąsajų su kitais atvejais aiškinimasis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Daiva Razmuvienė

„Kiekvieno atvejo apklausai reikia skirti po 30-40 minučių. Būna ir taip, kad ne visada ta informacija suteikiama per vieną kartą, tenka ir tris, ir keturis kartus su juo (asmeniu – red. past.) telefonu kalbėti. O su saviizoliacijoje esančiais žmonėmis taip pat yra kalbama ne vieną kartą. Vėlgi kartais trūksta tų žmonių geranoriškumo atsakinėti į klausimus, teisingai atsakinėti, kad susietumėme tą grandinę“, – nurodė D.Razmuvienė.

Kartais trūksta tų žmonių geranoriškumo atsakinėti į klausimus, teisingai atsakinėti, kad susietumėme tą grandinę.

Pajėgumai – riboti

Kalbėdama apie COVID-19 valdymo iššūkius D.Razmuvienė minėjo sunkiai prognozuojamą atvejų skaičiaus augimą, nuolatinius pokyčius ir dažnai atsinaujinančius reikalavimus, žmogiškųjų išteklių trūkumą.

Ji pažymėjo, kad esant nepakankamam specialistų skaičiui, mažėja atvejų epidemiologinės diagnostikos kokybė.

Pavyzdžiui, NVSC Vilniaus departamentas pajėgus kokybiškai per dieną ištirti daugiausia 50 atvejų.

Valdemaro Šukštos / 15min nuotr./Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC)

Ką dirba epidemiologai?

D.Razmuvienė išskyrė pagrindines COVID-19 valdymo sritis.

Tarp jų: epidemiologinės situacijos stebėsena ir vertinimas, informacijos visuomenei rengimas ir teikimas, leidimų palikti izoliavimosi vietą rengimas ir išdavimas, izoliacijos trukmės trumpinimas, prevencinių priemonių laikymosi priežiūra, konsultavimas, sustiprinta medicininė-karantininė kontrolė, sąlytį turėjusių asmenų informavimas, atvejų ir protrūkių epidemiologinis tyrimas, sąlytį turėjusių asmenų stebėsena.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./COVID-19 patikros punktas Vilniuje

Pasak D.Razmuvienės, NVSC dirba apie 600 darbuotojų. Kovo mėnesį jie dirbo 7,5 tūkst., o balandį – 12,8 tūkst. valandų viršvalandžių.

Ji pasakojo, kad koronaviruso pandemijos metu NVSC suformuotos kelios darbo grupės naujoms funkcijoms vykdyti.

Tarkime, leidimų palikti izoliavimosi vietą rengimo ir išdavimo grupė, kurioje dirba 35 specialistai, per dieną sulaukia apie 800 prašymų palikti saviizoliacijos vietą.

Leidimų palikti izoliavimosi vietą rengimo ir išdavimo grupė per dieną sulaukia apie 800 prašymų palikti saviizoliacijos vietą.

Didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų pirminio informavimo ir jų registravimo tiksliniams tyrimams grupėje dirba 30 specialistų, yra dar 30 specialistų rezervas.

123rf.com nuotr./Koronavirusas

„Vyksta konsultacijos. Šiuo metu tikrai vienas darbuotojas gali suteikti ir suteikia apie 60 konsultacijų telefonu. Vėlgi paskirta atskira žmonių grupė, kurie konsultuoja, vienu metu – 16 asmenų, savaitgaliais dirba trys, kurie atsakinėja į skambučius. Vidutiniškai per dieną yra priimama 1500 skambučių. Elektroniniu paštu yra atsakoma į 200-300 paklausimų, kurie vėlgi būna labai įvairūs. Kai kurie žmonės tiesiog nori galbūt ne tiek tos tikslinės pagalbos, o psichologinės pagalbos: pasiguosti, pakalbėti“, – pasakojo NVSC epidemiologė.

D.Razmuvienė sakė, kad NVSC specialistai nuolat budi oro ir jūrų uostuose – Vilniuje, Kaune, Palangoje ir Klaipėdoje.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Palangoje nusileido lėktuvas iš Vilniaus

„Dabar sausumos pasienio postuose mūsų specialistai nebebudi, bet budėjimai oro uostuose prasidėjo būtent sausio mėnesį. Ir tai tikrai davė tikrai labai didžiulius, sakyčiau, teigiamus dalykus, nes visi atvykusių asmenų buvo jau vertinama sveikatos būklė: tai yra termovizorius, tai yra temperatūros matavimas taktiniu termometru, ne tik termovizoriumi, jeigu yra kažkokių klausimų. Toliau buvo vykdoma jų apklausa, registracija ir, aišku, jų konsultavimas“, – pasakojo epidemiologė.

Atvejų, kai oro uostuose buvo „sugauti“ sergantys asmenys, anot D.Razmuvienės, buvo ne vienas.

Jos teigimu, NVSC šiuo metu padeda 82 savanoriai, kasdien bandoma įtraukti naujus.

Nuo balandžio iki liepos mėnesio NVSC talkino 220 savanorių.

Savanoriai susisiekia su saviizoliacijoje esančiais asmenimis, juos informuoja, teikia rekomendacijas.

Taip pat D.Razmuvienė sakė, kad NVSC darbuotojai yra tikri, kad koronavirusą įveiksime ir galėsime kalbėti apie tai, jog Lietuva yra tarp šalių, priskiriamų prie geriausiai suvaldžiusių šią sudėtingą situaciją.